LTLaisvės idėja apeliuojama į žmogaus laisvą apsisprendimą, leidžiantį atlikti pageidaujamus veiksmus. Tačiau tik valios spręsmo nepakanka, žmogui norint būti laisvam. Tam reikia palankių socialinių sąlygų ir asmeninės arba grupinės iniciatyvos. Priešingu atveju laisvė gali reikštis viduje, o ne išorėje. Žmogus gali planuoti įvairius dalykus, bet visai neturėti galimybių jų įgyvendinti, kai aplinkoje egzistuoja tam tikros kliūtys. Dėl šios priežasties socialinė laisvė skiriasi nuo kitų laisvės formų: jos rezultatai matomi atskiro individo kasdienybėje ir valstybės gyvenime. Siekiant, kad socialinė laisvė nevirstų savo priešingybe, neįmanomybe, reikia vertybinio pagrindo. Straipsnio autoriaus nuomone, toks pagrindas yra atsakomybė. Būtent sąmoningas žmogaus ryšys su visuomene išveda individą iš solus ipso būklės ir suteikia socialinei laisvei konkretaus veikimo kryptį, priklausančią nuo istorijos ir nuo kultūrinės atminties pokyčių. Straipsnio autorius svarsto šiuos idėjinius poslinkius santykyje su socialinės laisvės ir atsakomybės ryšiu, remdamasis Nerijos Putinaitės, Vytauto Rubavičiaus ir Algirdo Degučio samprotavimais. Raktažodžiai: laisvės idėja, atsakomybė, Nerija Putinaitė, Vytautas Rubavičius, Algirdas Degutis. [Iš leidinio]
ENThe idea of freedom appeals to man’s unrestricted self-determination, which allows him to carry out desired actions. But the determination of the will is not enough for man to be free. He needs favourable social conditions and personal or group initiative. Otherwise, freedom finds expression in the inner part of man, not in the outer. Man can plan everything in advance, but in some cases, he may not be able to carry it out if there are obstacles. For this reason, social freedom is different from other forms of freedom because its results are felt in the daily life of the individual and in the existence of the state. In order that the social freedom doesn’t turn into its opposition, impossibility, it needs the valuable base. In the opinion of the author of the article, such a basis is responsibility. Namely, the conscious human relationship with the society takes out the separate individual from the state of solus ipso and shows for the social freedom the direction which depends on the historical changes and on the changes of the national cultural memory. The article reflects on such ideological improvements with reference to the arguments of Nerija Putinaitė, Vytautas Rubavičius and Algirdas Degutis. Keywords: idea of freedom, responsibility, Nerija Putinaitė, Vytautas Rubavičius, Algirdas Degutis. [From the publication]