LTVietovardžiai (toponimai) – ypatingais kalbos elementais tampa dėl savo išskirtinumo, nes yra parinktieji žodžiai – bendruomenių gyvenamųjų vietovių ir vietų tikriniai vardai. Vietovardžiai – tai ir prasmės. Didelė jų dalis leidžia atsekti buvus glaudų senųjų krašto gyventojų (bent dalies jų) ryšį su gyvenamąja aplinka, susigyvenimą su vietos gamta, kartais net itin gilų jos pajautimą. Gyvenamųjų vietovių varduose slypinti gamtinės ir kultūrinės informacijos gausa taip plačiai išsibarsčiusi per šimtmečius, kad atsiskleidžia ne tik praeities Lietuvos kraštovaizdis, bet išryškėja ir svarbiausi vietovių įvykiai, krašto istorijos bruožai, bendruomenių kaimynystės santykiai. Straipsnyje vėl kalbama apie vietovardžius (Kavoliutė, 2014), atidžiau, nors ir visuotinio karantino sąlygomis, žvalgomasi po Lietuvos kalnus, o tiksliau – po vietoves, varduose turinčias dėmenį (leksemą) kaln-, ieškant jų paviršiaus reljefe formų, kadaise paskatinusių gyventojus, pakišusių jiems mintį (inspiravusių) vadinti jas kalnuotumą pabrėžiančiais vardais. XX šimtmečio viduryje, tankiausio Lietuvos teritorijos apgyvenimo laikotarpiu, prieš prasidedant totalitariniam agrarinio kraštovaizdžio ir kaimiškųjų bendruomenių pertvarkymui, tokių vietovių (1959 m.) priskaičiuota 115: Kalniškiai – 46, Kalnai – 9, Kalnėnai – 8, Kalnuotė – 7, Kalnelis – 6, Kalneliai – 5, Kalnyčiai, Kalnuočiai – po 4, Kalnas – 3, Kalnujai, Kalnynai, Kalniškės, Kalniečiai, Kalniniai, Kalninkai (1+1) – po 2, Kalnijai, Kalnalis, Kalneliškis, Kalneliškiai, Kalnučiai, Kalniai, Kalnuvėnai – po 1. Dar 28 vardai užrašyti slaviška forma – Gurai, Guriai ir pan., beveik antra tiek turinčių jungtinius žodžius, kurių antrasis – kalnas.Be to, 8 vardai sudaryti su priešdėliu už-, 4 – su priešdėliu užu- (Užkalniai, Užukalniai) ir 70 – su priešdėliu pa- (Pakalniai, Pakalniškiai). Iš šios gausos analizei pasirinkti tariamai išraiškingiausią kalnuotumą reiškiantys vardai. Analizuoti Kalnas, Kalnai, Kalnujai, Kalnėnai, Kalnuotė, Kalnijai, Kalnuvėnai, Kalnynai, dalis Kalniškių, dalis Aukštakalnių, Aštriakalnis, Aštrakalnis, dalis Gurų, Girkalnis, Gaudkalnis, iš viso per 50. Straipsnyje pristatomi ne tik kalnuotumą labiausiai pabrėžiantys vardai, bet ir tipiškiausi, įdomiausi atvejai. Vietovardžiai glaudžiai susiję su vietovių, apylinkių gyventojais, o šie metams einant kinta. Sėslus gyvenimas vietovėje, poreikis lengviau susišnekėti gausina vietovardžius, todėl jų kiekis ir išlikimas labiausiai priklauso nuo gyventojų pastovumo (autochtoniškumo). Gyvenamųjų vietovių vardų kaitai turi įtakos ne tik visuomeniniai kataklizmai, tokie kaip karai, epidemijos, kurių metu nelikus vietinių ateina nauji, senųjų pavadinimų nežinantys žmonės, keičia ir vykdomos žemėvaldos, žemėnaudos, administracinės reformos. Iš išorės inicijuotiems pertvarkymams patogesnės stambesnės bendruomenės, nes smulkių gausa sunkina administravimą, ypač jei tai vykdo kitų kultūrų, teritorijos nepažįstančios administracijos (okupacijų sąlygomis). Įsigilinti į tradicinį bendruomenių susiklostymą užtrunka, lėtas sumanymų įgyvendinimas kelia nepasitenkinimą. [Iš straipsnio, p. 63-64]
ENThe article presents the links between the place names of residential areas and the surface relief of their territories. Names with the lexeme kalnas (hill-, mountain-) were chosen for the study. In total, in Lithuania are about 250 of them. 50 villages with such names marking the surface mountainousness were analyzed.Topographic maps were used to clarify the features of the terrain, the transverse profiles of the surface of the areas were drawn, and a very variable change in the accommodation of the areas in the 20th century was analyzed. In some cases, archaeological data are also used. Keywords: place names, oikonim, relief, hill, landscape, communities. [From the publication]