Comparative analysis of wages and labour productivity in Lithuania and other EU-15 countries

LTDarbo užmokestis yra pagrindinis dirbančių žmonių pajamų šaltinis, tiesiogiai veikiantis jų gyvenimo lygį, pagrindinis visuminės paklausos komponentas ir šalių ekonominės veiklos veiksnys. Darbo našumas ryškiausiai parodo darbo jėgos panaudojimo rezultatyvumą. Augant darbo našumui, didėja per tą patį laiką pagamintos produkcijos apimtis, visuomenė turtingėja. Kylant darbo našumui, verslo subjektai, nedidindami kainų, gali didinti darbo už mokestį, dividendus akcininkams bei plėsti gamybą. Darbo našumas ir darbo užmokesčio lygis turi neabejotiną ryšį su konkurencingumu tiek mikro-, tiek makrolygyje. Šiandieninė konkurencinė aplinka lemia, kad dirbantysis būtų ypač suinteresuotas darbo našumo kėlimu, o tai galima pasiekti tik jo atitinkamu materialiniu skatinimu, vadinasi, moksliškai grįsto darbo užmokesčio lygio nustatymu. Visa tai reikalauja ir atitinkamos šių procesų Lietuvoje lyginamosios analizės su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis. Lietuvos apsisprendimas integruotis į ekonomines ir politines Europos struktūras taip pat suponuoja neišvengiamą poreikį integracijos kontekste derinti darbo užmokestį, kartu ir darbo našumą. Esant dabartinei situacijai pastebimas žymus skirtumas tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo Lietuvoje ir kitose ES šalys. Straipsnio tikslas – išanalizuoti ir palyginti darbo užmokesčio ir darbo našumo priklausomybę Lietuvoje ir kitose ES (15) šalyse, nustatyti jų kitimo tendencijas. Straipsnyje motyvuojama, kad būtina stiprinti valstybės vaidmenį optimizuojant visą darbo užmokesčio politiką, taip pat ir bendrųjų pajamų paskirstymą tarp darbo ir kapitalo, turint tikslą darbo užmokestį Lietuvoje priartinti prie jo objektyvaus lygio.Darbo užmokestis kaip ekonominė kategorija – tai ne bet koks darbuotojui pagal jo darbo kiekį ir kokybę mokamas pinigų kiekis, o toks, kuris užtikrina visų jo funkcijų realizavimą visuomeniškai būtinu lygiu, t. y. užtikrina normalų darbo jėgos reprodukavimą atitinkamai su darbuotojų kvalifikaciniu laipsniu. Priešingu atveju darbo už mokestis įgautų iracionalią išraišką, t. y. jam adekvačius ekonominius santykius išreikštų tik pagal formą. Taigi dar bo užmokestis, kaip ir kitos ekonominės kategorijos, turi objektyvius tiek kokybinius, tiek kiekybinius parametrus. Pastarųjų ignoravimas ūkinėje praktikoje griaunančiai vei kia dialektinę darbo užmokesčio turinio ir formos vienybę ir lemia nemažai negatyvių pasekmių ne tik paskirstymo, bet ir kitose visuomeninės reprodukcijos stadijose. Ekonomistai nuolat stebi priklausomybę tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo, ją nagrinėja daugelyje straipsnių, taikydami skirtingus požiūrius ir tyrimo aspektus. Tyrėjai kuria modelius, siekdami nustatyti priklausomybę tarp darbo užmokesčio ir darbo našumo. Mokslinėje literatūroje nustatytas tiesioginis ryšys tarp realaus darbo užmokesčio ir darbo našumo. Pagal efektyvaus darbo užmokesčio teoriją didesnis realus darbo užmokestis didina darbo netekimo alternatyviąsias sąnaudas, kurios gali skatinti didesnes darbo pastangas siekiant išvengti atleidimo iš darbo. Tačiau, didėjant realiam darbo užmokesčiui didėja vidutinės darbo sąnaudos, verčiančios firmas keisti darbą kapitalu, o tai didina ribinį darbo produktyvumą. Darbo užmokestis yra pagrindinis dirbančių žmonių pragyvenimo šaltinis. Nors per pastaruosius metus vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje augo sparčiau nei kitose ES (15) šalyse (2004–2008 metais Lietuvoje jis padidėjo 77,5 proc., o ES (15) šalyse – 10,6 proc.), tačiau darbo užmokestis Lietuvoje vis dar išlieka vienas mažiausių ES.2008 metais jis buvo 4,4 kartus mažesnis nei senosiose ES (15) šalyse, nors darbo našumas, skaičiuojamas pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, apskaičiuotu pagal perkamosios galios standartus, buvo tik du kartus mažesnis. Norint tiksliau įvertinti darbo užmokesčio bei darbo našumo kitimą būtina apskaičiuoti realaus darbo užmokesčio ir realaus BVP 1 gyventojui pokyčius. Realaus darbo užmokesčio pokytis rodo, ar darbo užmokesčio perkamoji galia kinta laiko požiūriu. Nors nominalus darbo užmokestis nagrinėjamu laikotarpiu Lietuvoje augo gana sparčiai, tačiau realus gyvenimo kokybės gerėjimas buvo ne toks akivaizdus, nes realaus darbo užmokesčio augimui neigiamos įtakos turėjo spartėjantys infliaciniai procesai. Vertinant apskaičiuotus realaus darbo užmokesčio pokyčius Lietuvoje 2001–2009 metais išryškėjo, kad iki 2005 metų realaus BVP, tenkančio 1 gyventojui, pokytis buvo didesnis nei realaus darbo užmokesčio pokytis. Tačiau nuo 2005 metų realaus darbo užmokesčio pokyčiai buvo didesni nei BVP, tenkančio 1 gyventojui, pokyčiai. Žinoma, skiriasi eurų perkamoji galia Lietuvoje ir ES šalyse, tačiau tokio darbo užmokesčio atsilikimo negalima paaiškinti nei darbo našumo, nei perkamosios galios skirtumais. [...] Pagrindiniai žodžiai: darbo užmokestis, darbo našumas, darbo užmokesčio dalis BVP, darbo užmokesčio elastingumas. [Iš leidinio]

ENLithuania’s decision to integrate itself into economic and political European structures in the context of integration and globalization causes the need to match wages and labour productivity to the level of other EU countries. When analyzing the relationship between wages and labour productivity in Lithuania and EU-15 countries, a different change in these two indicators is noticed. Till 2009 Lithuanian economy was rapidly growing, the borders of EU countries opened and these changes had influence on the increase in wages and labour productivity. However, an obvious difference is noticed between the wages and labour productivity in Lithuania and other EU countries. The performed analysis has shown that wages (calculating in euros) in Lithuania in comparison to old EU countries are lower 3 to 7 times, but labour productivity calculated as GDP per capita – only 2 times. In rapidly developing countries wages and labour productivity adjust to economic changes; therefore, there is a necessity in the context of other EU countries to investigate the relationship between wages and labour productivity in Lithuania so that these differences could be gradually reduced. Keywords: wage, labour productivity, share of wages in total GDP, wage elasticity. [From the publication]