Teritoriniai resursai ir lokalinė plėtra: vietos teritorinio identiteto paieškos (Žagarės vyšnios atvejo analizė)

LTIšskirtinis dėmesys naujoje kaimo plėtros koncepcijoje yra skiriamas vietos plėtros modeliui, kuris remiasi vietos resursais ir iniciatyvomis „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up). Vietos plėtros modelis, kaip sudėtinė viešosios politikos dalis, atsirado Vakarų Europoje, nes nuo 7 dešimtmečio iškilo būtinybė kaimo plėtros problemas spręsti lokaliai. Tai kolektyvinis veiksmas, kuris atsiranda dėl vietos subjektų bendradarbiavimo vykdant integruotus ekonominius, aplinkos ir socialinius projektus. Proceso metu vietos bendruomenė nusistato savo prioritetus, priklausomai nuo gyventojų poreikių bei galimybių pasirenka veiklas ir numato įgyvendinimo resursus. Vietos bendruomenė turi sprendimų priėmimo teisę, nes lokalinės plėtros procese pirmumas teikiamas vietos gyventojams, socialiniams tinklams, o ne institucijoms ir infrastruktūrai. Teritorinis lokalinis projektas yra vaizduotės, paremtos tam tikra jau egzistuojančia realybe, ir ateities iššūkio rezultatas. Pradžioje projektas gali atrodyti utopinis, tačiau būti varomąja jėga ateityje. Projekto kūrimo procese vietos veikėjai ieško ir analizuoja pamirštus arba neatrastus materialius ar nematerialius resursus. Teritoriniai resursai, tokie kaip kultūrinis paveldas, vietos produktai, dažnai yra vietos projektų varomoji jėga, kuri ne tik užtikrina teritorijos kultūrinę ir ekonominę plėtrą, bet gali skatinti ir teritorinio identiteto atgimimą. Tyrimas parodė, kad tai yra Žagarės vyšnios atvejis. Straipsnyje siekiama išanalizuoti žagarvyšnės, kaip teritorinio resurso, raidą, nustatyti veiksnius, lėmusius šio specifinio resurso susiformavimą, ir įvertinti produkto reikšmę lokalinei plėtrai ir vietos identiteto formavimui. Tyrime buvo naudota archyvinė medžiaga, informacijos rinkimui taikyti atviri ir pusiau atviri interviu su Žagarės regioninio parko darbuotojais, kaimo bendruomenių lyderiais, ūkininkais. [Iš straipsnio, p. 72]

ENThe fate of local communities and rural areas in Europe depended on the transformations of political regimes, people’s ability to develop agricultural resources and economic influence on the development of markets for manufactured goods and agricultural products in rural areas. Lithuania, like many other countries, has undergone profound transformations. The country’s rural areas reflect how local communities adapted themselves to the necessary changes. At the heart of these changes lies the Žagarė cherry which used to be a fruit of luxury in the 18th century Russian Empire; whereas during the Soviet era it became a supplement to the villagers and town-dwellers diet. Our main aim is to understand how nowadays the Žagarė cherry is a symbolic terroir product of a local community which seeks to reshape a local development strategy based on the recaptured past. The Žagarė cherry both rooted in its natural soil and crossed by the history of the district between Joniškis and Žagarė, in its history has known a real reformulation of its territorial inscription. Thanks to local community investment in local development projects, the cherry has become the object of an identity shaped by the cherry festival, a widely recognized cultural and heritage event. The Žagarė cherry has become a territorial resource activated by the local community thanks to a metamorphosis of the resource in a local context. Keywords: Rural development, quality product, territorial resource, identity reconstruction, Žagarė cherry, Lithuania. [From the publication]

• Dekolektyvizacijos procesas Vidurio Europoje ir Lietuvoje / J. Mačiulytė. Tiltai. Priedas. 2001, Nr. 4, p. 141-147.
• Lietuvos savivalda: savarankiškos visuomenės link? / Jurgita Mačiulytė, Petras Ragauskas. Vilnius : Versus aureus, 2007. 111 p.