LTBe socialinių veiksnių, bet kokia būsto politika turi ir geografinių pasekmių. Vykdant vienokią ar kitokią būsto politiką, keičiamas gyventojų pasiskirstymas (erdvinė segregacija) mieste, keičiama būsto rinka ir miesto gyvenamoji aplinka bei gyvenimo sąlygos. Renovacijos procesų erdvinė diferenciacija faktiškai gali padidinti arba sumažinti gyvenimo ir gyvenamosios aplinkos kokybės skirtumus. Žinant, kad renovacijos procesai reikalauja papildomų finansinių sąnaudų iš pačių namo gyventojų, galima kelti hipotezę, kad renovacijos procesai intensyviau vyksta ten, kur telkiasi aukštesnio socialinio statuso gyventojai, o renovuoti, todėl patrauklesni, bet brangesni būstai pritrauks labiau pasiturinčius gyventojus. Tokiu atveju stichiniai renovacijos procesai galėtų skatinti socioerdvinę segregaciją, kuri vis labiau diferencijuoja ir taip poliarizuotas mūsų didmiesčių erdves (Burneika ir kt., 2017). Taigi iš esmės pozityvus miesto veidą ir gyvenimo sąlygas gerinantis procesas gali turėti ir neigiamų pasekmių. Šiuo tyrimu siekiama išanalizuoti ir teritoriniu aspektu įvertinti, kaip Lietuvos savivaldybes, ypač didžiųjų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos –– miestų erdves, keičia daugiabučių namų renovacijos procesas. Renovacija suprantama kaip vienas iš daugiabučių modernizavimo procesų, bet straipsnyje nagrinėjami tik su energetinio efektyvumo didinimu susiję jo aspektai. Kitaip sakant, daugiabučio renovacija neišvengiamai suprantama kaip jo modernizacija, bet pats modernizavimas gali apimti ir kitus būsto kokybės gerinimo aspektus (ne kiekviena modernizacija yra traktuojama kaip renovacija). [Iš straipsnio, p. 28]
ENThe paper analyzes the spatial differentiation of housing renovation processes in Lithuania and in its mertropolitan cities – Vilnius, Kaunas and Klaipėda in particular. Based on scientific, legal, and other literature related to the topic, the study identifies the general features of the Lithuanian housing renovation policy and distinguishes the main factors influencing the spatial differences of housing modernization processes. The analysis carried on secondary statistical data allowed to reveal huge differences of housing renovation at the level of Lithuanian municipalities. The spatial differentiation of renovation does not correspond to existing differences of economic development and incomes of population in municipalities. The territorial differentiation of renovation processes inside Lithuanian metropolitan cities is analyzed in the second part or the paper. The results of the analysis revealed the tendencies of spatial processes of housing policy in the three largest cities of the country. The renovation processes are highly differentiated in urban space and the socially least successful areas have the lowest share of renovated housing stock. The renovation policy has essentially no territorial priorities, therefore it’s impact on urban segregation and urbanized landscape is accidental and potentially negative. Keywords: housing policy, housing sector, social housing, housing modernization, welfare state. [From the publication]