Nenorminiai gramatikos reiškiniai ir jų vertinimo ypatumai

LTStraipsnyje aptariami nenorminiai gramatikos reiškiniai ir jų vertinimas. Bendra tokių reiškinių ypatybė yra ta, kad jie neatitinka bendrinės kalbos dėsnių, taisyklių ir nėra kodifikuoti kaip bendrinės kalbos normos. Nenorminius gramatikos reiškinius galima suskirstyti į dvi grupes. Viena – aiškūs ir dideli bendrinės kalbos normų pažeidimai, griežtai taisytinos kalbos klaidos. Dažniausiai tokie reiškiniai nesutampa su lietuvių kalbos gramatine sistema, išeina už jos ribų. Jų daugiausia atsiranda dėl svetimų kalbų poveikio, taip pat į bendrinės kalbos vartoseną patekus labai siaurai tevartojamų tarmybių. Antra nenorminių gramatikos reiškinių grupė – menkesni normų pažeidimai, kurie dėl įvairių priežasčių negali būti laikomi didelėmis klaidomis. Paprastai tai tarpiniai, pereinamieji atvejai tarp normos ir klaidos. Svarbiausios jų atsiradimo priežastys – kitų kalbų poveikio skatinami nepageidaujami bendrinės kalbos polinkiai, taip pat savoje kalboje egzistuojantis kai kurių reiškinių požymių (gyva–negyva, abstraktu–konkretu, veikėjas–priemonė ir pan.) neapibrėžtumas. Griežtai negali būti vertinami ir menkai teištirti reiškiniai, taip pat tokie, dėl kurių vertės esama prieštaringų nuomonių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kalbos norma; Žodžio reikšmė; Reikšmės tipas; Semantinė grupė; Daiktavardis; Būdvardis.

ENThe article discusses non-normative grammatical phenomena and their evaluation. The common feature of these phenomena is that they contravene the principles of the literary language and not codified as the norm of the literary language. Non-normative grammatical phenomenon could be divided into two groups. The first group would be made of clear and significant breach of literary language norms, language mistakes which should be strictly corrected. Most often such phenomena do not match grammatical system of the Lithuanian language and go beyond its limits. They mostly occur due to the influence of foreign languages and due to vernacularisms that found their way to the literary language and are very rarely but still used. The second group of non-normative grammatical phenomena is minor violations of norms, which can not be considered big mistakes due to various reasons. They are usually interim/transitional cases between the norm and the mistake. The main reasons for their occurrence is unwanted tendencies of literary language caused by influence of other languages as well as indetermination of some attributes of phenomena (animate–inanimate, abstract–specific, agent–device etc.) existing in the own language. There can be no strict judgement about phenomena which are poorly explored as well as the ones the value of which raise controversial opinions. [From the publication]