The Efficiency of animal-assisted therapy for children with autism spectrum disorders

LTNors gausėja įrodymų, pagrindžiančių gyvūnų asistuojamosios terapijos taikymo įvairioms populiacijoms galimybes, Lietuvoje tokių tyrimų vis dar yra nedaug. Šis straipsnis tęsia mokslinio diskurso apie gyvūnų asistuojamąją terapiją konstravimą Lietuvoje. Vykdytu tyrimu siekta įvertinti gyvūnų asistuojamosios terapijos taikymo autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams efektyvumą ne tik terapeuto, bet ir tėvų požiūriu. Konkretūs tikslai: 1) įvertinti, kaip tėvai suvokia savo vaikų veiklos atlikimo efektyvumo ir pasitenkinimo lygį tėvų pasirinktais savirūpos, produktyvumo ir laisvalaikio aspektais prieš ir po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų; 2) įvertinti tėvų suvokiamą gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų efektyvumą bendravimo, socialiniu, sensorinio / kognityvinio sąmoningumo ir sveikatos / elgesio aspektais; 3) įvertinti ir palyginti tėvų suvokiamus elgesio emocinius sunkumus prieš ir po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų; 4) stebėti ir palyginti vaikų elgesio pokyčius per gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybas ir joms pasibaigus. Imtį sudarė 9 vaikai, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas. Dviejų matavimo metodų rezultatai patvirtina gyvūnų asistuojamosios terapijos veiksmingumą. Tėvų nurodyti vidutiniai atlikimo efektyvumo ir pasitenkinimo balai tiksliniais probleminiais aspektais yra aukštesni abiejose dalyvių grupėse po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų. Visų dalyvių tėvai nurodė žemesnius balus kalbos / bendravimo, socialumo, sensorinio / kognityvinio sąmoningumo ir sveiko / fizinio elgesio aspektais, tai rodytų esamus mažesnius sunkumus šiose srityse. Tėvų įvertinimai pagal agresyvaus elgesio ir eksternalių problemų skales statistiškai po gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybų reikšmingai žemesni.Emocinių problemų skalių įverčiai po pratybų šiek tiek didesni, tačiau skirtumas statistiškai nereikšmingas. Tėvai vaikų elgesio pokyčius pastebi dažniau nei emocinių sunkumų įveikimo. Terapeuto stebimi elgesio pokyčiai kiekvienoje sesijoje skyrėsi. Jų stebėjimas kiekvienoje sesijoje negali rodyti stabilios kokybinių vaiko elgesio pokyčių pažangos ar prastėjimo, nes vykstant pratyboms tai priklauso nuo vaiko vidinės būsenos. Elgesio balų kaita kiekvienoje sesijoje parodė, kad gyvūnų asistuojamosios terapijos pratybos buvo naudingos ir vyresniems dalyviams. Pagrindiniai žodžiai: autizmo spektro sutrikimas, gyvūnų asistuojamoji intervencija, gyvūnų asistuojamoji terapija, elgesio emociniai sunkumai. [Iš leidinio]

ENAlthough there is a growing body of evidence showing the potential of animal-assisted (AAT) therapy use with various populations, there is still a limited amount of such studies in Lithuania. This article continues the construction of the scientific discourse of animal-assisted therapy in Lithuania. The purpose of the study was to evaluate the efficiency of animal-assisted therapy for children with autism spectrum disorders. The study aimed to evaluate the efficiency of animal-assisted therapy not only from the therapist’s viewpoint but also from the parents’ perspective. Specific objectives included: 1) to evaluate parents’ perception of their children’s performance and satisfaction level in the areas selected by parents of self-care, productivity and leisure before and after animal-assisted therapy sessions; 2) to measure the effectiveness of animal-assisted therapy sessions in language/ communication, sociability, sensory/cognitive awareness, and health/behaviour perceived by the parents; 3) to evaluate and compare parents’ perceived behavioural-emotional difficulties before and after animal-assisted therapy sessions; and 4) to monitor and compare behavioural changes in children during and after animal-assisted therapy sessions. The sample consisted of nine children with a diagnosis of autism spectrum disorder. The results from two measurement methods provide support for the efficacy of animal-assisted therapy. The average scores of performance and satisfaction in targeted problem areas are higher in both groups of participants after animal-assisted therapy sessions as indicated by the parents. The parents of all participants indicated lower scores in speech/language, sociability, sensory/cognitive awareness and healthy/physical behaviour, which indicate fewer problems in these areas. Parents evaluate children’s aggressive behaviour and externalising problems as significantly lower after after animal-assisted therapy sessions.The scores of emotional problem scales are slightly higher after therapy, but the difference is not statistically significant. Parents tend to notice changes in behavioural problems more than emotional. The behavioural changes monitored by therapists varied in each session. The monitoring of behavioural changes in each session cannot indicate stable qualitative growth or decline as the results are sensitive to the inner states of children. Change of behaviour scores in each session showed that animal-assisted therapy sessions were beneficial to older as well as to younger participants. Keywords: animal-assisted therapy; autism spectrum disorder (ASD); animal-assisted intervention; behavioural-emotional difficulties. [From the publication]

• Gimimo eiliškumas bei ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumai / Roma Jusienė, Monika Kuzminskaitė. Psichologija. 2017, t. 55, p. 88-97.
• Mokyklinio amžiaus vaikų ASEBA klausimynų (CBCL6/18, TRF6/18, YSR11/18) vadovas / Rita Žukauskienė, Ilona Kajokienė, Raimundas Vaitkevičius. Vilnius, 2012. 91 p.