Atmintys, pasirinkimai, interpretacijos: Lietuvos lenkai

LTŠiame skyriuje analizuojame interviu su tyrimo dalyviais, kurie tapatinasi su lenkų bendruomene Lietuvoje. Interviu vyko keliose pasirinktose vietovėse: Šalčininkų rajone (Šalčininkuose, Dieveniškėse) ir Vilniuje. Šalčininkų rajone XX a. pabaigoje dalis gyventojų dalyvavo teritorinės autonomijos siekusiame judėjime (Sirutavičius 2017), tad tyrimo vykdytojoms buvo svarbu išsiaiškinti, kaip šį laikotarpį ir minėtus procesus prisimena vietos gyventojai. Tyrimo vykdytojos siekė atlikti interviu su tais tyrimo dalyviais(ėmis), kurie(ios) buvo aktyvūs visuomeniniai veikėjai įvairiose srityse – kultūros, politikos, ekonomikos, švietimo ir kitose. Mūsų tyrimo dalyviai priklauso vyresnei ir vyriausiai kartai, t. y. dauguma jų yra vyresni kaip penkiasdešimties metų amžiaus. Interviu analizėje buvo siekiama identifikuoti pasikartojančias – aktualiausias temas tyrimo dalyviams kalbant apie Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpį. Dalis temų koreliuoja su tomis, kurios išryškėjo analizuojant interviu su tyrimo dalyviais, besitapatinančiais su rusais ar rusakalbiais Lietuvoje. Tačiau sykiu yra ir esminių skirtumų, kaip prisimenamas Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpis ir svarbiausi procesai ir įvykiai šiuo laikotarpiu. Interviu analizė leidžia tyrėjams identifikuoti, kokie įvykiai matomi kaip svarbiausi ir kaip jie interpretuojami žvelgiant iš pasakotojo dabartinėje situacijoje konstruojamos perspektyvos (Tonkin 1995). Tad ši analizė atskleidžia tyrėjams dabartyje konstruojamus identitetus ir saistymosi formas, o ne siekia rekonstruoti praeitį. [Iš straipsnio, p. 175]

ENIn the fifth chapter of the monograph K. Šliavaitė and M. Frėjutė-Rakauskienė analyse interviews with research participants who identify with the Polish community in Vilnius, Šalčininkai and Šalčininkai District. During the interviews, when talking about the processes of restoration of statehood in Lithuania, the participants of the study also mentioned the activities related to the Polish national revival which took place at the same time as the Lithuanian national revival. The Polish national revival movement is associated with the introduction of education in the native language, the creation of cultural organisations and ensembles. During the interviews, certain divides between local Poles and Lithuanians are retrospectively constructed and interpreted as stemming from the lack of recognition of the authenticity of Polish national identity among Lithuanians. In the same way, the differences within the Polish community are constructed — between the Poles who have lived in the areas of South-eastern Lithuania since historical times and the Poles who came from Belarus during the Soviet period, between the Soviet nomenklatura and the cultural elite of the community. [From the publication p. 248]