Atmintys, pasirinkimai, interpretacijos: Lietuvos rusai ir rusakalbiai
LTŠiame monografijos skyriuje analizuojame interviu su tyrimo dalyviais, kurie tapatinasi su rusais ar rusakalbiais Lietuvoje. Rusakalbio kategorija apima plačią tapatybių kategoriją, kurioje rusų kalba matoma kaip leidžianti identifikuotis su šia grupe (Laitin 1998). Analizuojami interviu buvo atlikti skirtingose Lietuvos vietovėse – Vilniuje, Kaune, Visagine, taip pat nuotoliu su tyrimo dalyviais, šiuo metu gyvenančiais užsienyje. Per interviu daugiausia prisimenami įvykiai ir procesai, vykę Vilniuje ar Visagine. Atlikdami tyrimą ieškojome tų tyrimo dalyvių, kurie buvo aktyvūs visuomenininkai, palaikę Lietuvos valstybingumo atkūrimą, tačiau taikėme ir sniego kamuolio atrankos principą, kai vienas tyrimo dalyvis(ė) parekomenduodavo kitą. Nors absoliuti dauguma tyrimo dalyvių buvo aktyvūs visuomenininkai, palaikę Lietuvos valstybingumo atkūrimą, tyrimo dalyvių įsitraukimo pobūdis ir lygmuo į XX a. pab. Lietuvos valstybingumo atkūrimo įvykius buvo įvairus ir mums pavyko užčiuopti skirtingus vertinimus ir perspektyvas. Dauguma tyrimo dalyvių yra žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys(ios) švietimo, kultūros ar techninių mokslų srityse. [Iš straipsnio, p. 117]
ENIn the fourth part of the monograph K. Šliavaitė and M. Frėjutė-Rakauskienė analyse the interviews with the research participants who described themselves as Russians or Russian-speakers, most of whom are living in Vilnius and Visaginas. Most of the participants were people with higher education, working in the fields of education, culture or technical sciences, and were public activists at the end of the XX century. When referring to the period of restoration, the participants of the study mentioned such processes as the liberation of society; by this was meant freedom of speech, social activism. The participants of the study referred to the feeling of commonality, inclusion and togetherness. However also identified social and political divisions and a fragmentation process that was occurring in the Russian community as well as in the broader society. Interlocutors said that this process of fragmentation was caused by different preferences and approaches to the political events and processes. From the perspectives of the research participants, the period of restoration of Lithuania's Independence was an inclusive, unifying one. During the interviews, the most important dates and events during the period of restoration of Lithuanian statehood were identified by the interviewees as the proclamation of Lithuania's independence on 11 March 1990, the tragical events of 13 January 1991 when Soviet army attacked peaceful people, and the coup in Moscow in August 1991. In Visaginas, marches by members of the Green Movement to stop the construction of the third unit of the nuclear power plant are also remembered as an important event. [From the publication p. 246-247]
