Etniškumas, pasirinkimai ir atmintis spaudos konstruojamuose pasakojimuose: Lietuvos rusai ir lenkai
LTŠiame skyriuje atskleidžiama, kaip autoriaus kokybinei turinio analizei atrinkti Lietuvos spaudos rusų ir lenkų kalba leidiniai atspindi bei konstruoja rusų ir lenkų tautinių mažumų santykį su svarbiausiais Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpio įvykiais ir procesais. Dėmesys telkiamas į dviejų laikotarpių spaudą (informacinius biuletenius, laikraščius, žurnalus, interneto dienraščius): 1) Lietuvos valstybingumo atkūrimo (1988–1991); ir 2) pastarųjų keleto metų laikotarpį (2018–2021), sutampantį su svarbiausių pirmojo laikotarpio įvykių ir procesų trisdešimtmečio minėjimu. Skyriuje siekiama atsakyti į keletą svarbių klausimų. Pirmiausia aiškinamasi, kokius tikslus kėlė Lietuvos valstybingumo atkūrimą palaikiusi Sąjūdžio leista ir nepriklausoma spauda rusų ir lenkų kalbomis, kokie rusų ir lenkų tautinių mažumų veikėjai ar organizacijos tapo šios spaudos leidinių ir jų turinio kūrėjais, korespondentais ir bendradarbiais. Taip pat aptariama, kaip ši spauda atspindėjo rusų ir lenkų tautinių mažumų santykį su Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėja, šių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę vizijas kintančiame politiniame ir socialiniame kontekste, kiek įtakos minėtiems aspektams turėjo rusų ir lenkų tautinių mažumų demografinės ir socialinės charakteristikos. Be to, skyriuje atskleidžiama, kaip kokybinei turinio analizei atrinktoje spaudoje buvo pristatoma rusų ir lenkų tautinio atgimimo tematika bei kaip interpretuotas rusų ir lenkų tautinių mažumų santykis su istorine Lietuvos valstybingumo tradicija. [Iš leidinio]
ENIn the third chapter of the monograph, Andrius Marcinkevičius presents the results of a qualitative analysis of the press content. This data reveals that the independent press in Russian and Polish were an important source of information for residents of non-Lithuanian origin about changes brought about by the policy of the Soviet Union's Communist Party leader Mikhail Gorbachev's reorganization. This provided readers an alternative view of the current political and social situations than the one they received from Communist Party officials. The author shows that the intelligentsia of national minorities and public organizations (the Russian Cultural Centre, Kaunas Russian Cultural Society, the Lithuanian Polish Union) had an important role in producing both the content and creation of these alternative publications written in Russian and Polish. It should be emphasized that these publications supported the restoration of Lithuanian statehood. This press became an important distributor of information on topics banned during the Soviet era. Thus the alternative press provided a forum for public discussion that was critical of the Soviet regime and provided a voice for the development of a Lithuanian identity and also for a reconsideration of the perspective of national minorities regarding their relationship with Lithuanian society.The cooperation between Russians and the Sąjūdis was the result of determined efforts by many intellectuals of Russian origin to convince their compatriots living in Lithuania of the benefits of the restoration of statehood. The Russian-language press ("Vozrozhdeniye", "Echo Kaunasa", "Soglasije", "Kaunasskij vestnik") became an important instrument for building minority support for the restoration of Lithuanian statehood. At that time, due to the historically complicated relations between Poles and Lithuanians and the specific interests of the national revival of the Lithuanian Poles (in particular, the aspiration for territorial autonomy in the Vilnius region), the independent Polish-language press ("Znad Wilii", "Nasza Gazeta") was taking a very different route — either rejecting or being indifferent to the statehood goals of the Sąjudis. [From the publication p. 244-245]
