Etniškumo dimensija Lietuvos valstybingumo atkūrimo procese (1988-1991 m.)
LTŠiame skyriuje, remiantis Lietuvos mokslininkų tyrimų ir skelbtų šaltinių duomenimis, glaustai aptariamos svarbiausių su Lietuvos valstybingumo atkūrimu XX a. pabaigoje susijusių įvykių ir etniškumo sąsajos. Pirmame poskyryje gilinamasi į rusų ir lenkų tautinių mažumų demografinės ir socialinės sudėties valstybingumo atkūrimo išvakarėse rodiklius. Jų analizė svarbi kitame poskyryje svarstant apie šių tautinių mažumų atstovų santykį su Sąjūdžiu, jo tikslais, politinėmis ir pilietinėmis iniciatyvomis, sąsajas su Sąjūdžiui oponavusiomis prosovietinėmis organizacijomis ir judėjimu už lenkų autonomiją Vilniaus krašte. Trečiame poskyryje išskiriamos esminės Sąjūdžio spaudos formavimosi, jos leidybos ir įtakos 1988–1991 m. Lietuvos visuomenės pilietinės ir etninės tapatybės kaitai tendencijos. Žvilgsnis į visus šiuos aspektus pravartus analizuojant, kaip rusų ir lenkų tautinių mažumų vaidmenį su Lietuvos valstybingumo atkūrimu susijusiuose įvykiuose atspindi ir kaip šio laikotarpio atmintį aktualizuoja spaudos priemonės (laikraščiai, interneto dienraščiai) rusų ir lenkų kalbomis. [Iš straipsnio, p. 45]
ENIn the second chapter Andrius Marcinkevičius briefly discusses the links between the most important events of the period of restoration of Lithuanian statehood and ethnicity. Initially, the socio- demographic (number, distribution, employment, education, etc.) indicators of Russian and Polish national minorities on the eve of the restoration of Lithuanian statehood are examined. These indicators are important for the author's examination of the relationship of Russian and Polish national minorities to the goals, ideology and activities of the Sąjūdis. The indicators are also important in defining the relationship of these minorities to those who opposed the Sąjūdis and who sought to mobilise the part of the population that was hostile to the restoration of Lithuanian statehood (pro-Soviet organisations, the movement for the establishment of Polish territorial autonomy in the Vilnius Region). The chapter reveals that the participation of Russians in the activities of the Sąjūdis was not of a mass nature, but more active than that of the Poles, who found the programme of the Sąjūdis unappealing due to the low attention paid to the national interests of the Poles, especially regarding the issue of the status of Polish language. This chapter also reviews the most important trends in the formation of the independent Sąjūdis press in Lithuanian and Russian and its contributions to the unification of Lithuanian society on the basis of democratic values. It is stated that the editors of the Sąjūdis press publications in Lithuanian "Atgimimas" and "Lietuvos Aidas" significantly contributed to the establishment and publication of newsletters and newspapers in Russian supportive of the restoration of Lithuanian statehood. [From the publication p. 244]
