Etninis ir religinis identiteto dėmuo ir jų sąsajos lenkų ir rusų religinių organizacijų veikloje
LTŠiame skyriuje siekiama atskleisti religinio ir etninio identiteto sąsajas ir jų skirtumus religinių organizacijų, jungiančių lenkus ir rusus, veikloje. Analizuojami etnoreliginio identiteto dėmenys. Pavyzdžiui, kalbant apie musulmonų bendruomenę Didžiojoje Britanijoje, etnoreliginė grupė apibrėžiama kaip grupė, kurios pagrindą sudaro religinė bendruomenė ir kuri socialiniu ir politiniu požiūriu turi būti suprantama ne vien kaip religinė grupė, bet dar turinti ir etninę dimensiją (Modood 2021: 509). Tyrimuose etninė kilmė ir religija įvardijamos kaip sudedamosios identiteto dalys, atsižvelgiant į individualią šių aspektų svarbą asmens tapatybei (Vignoles et al. 2011, cituojama iš Maclean, Riebschleger 2021: 396). Religinį identitetą sudaro religiniai įsitikinimai, nuostatos ir praktikos (Maclean, Riebschleger 2021: 396). Richard’as F. Davis’as ir Lisa Kiang (2016) religinį identitetą apibrėžia pagal žmogaus religines nuostatas (pozityvius jausmus religinės priklausomybės atžvilgiu) ir religijos svarbą (kokiu mastu pats asmuo susitapatina su tam tikrais religiniais įsitikinimais) (p. 533, cituojama iš Maclean, Riebschleger 2021: 396). Taip pat gali būti matuojama ir „religinio identiteto integracija“ (Bell 2008) kaip tapatinimosi procesas, kai analizuojami ir laisvai pasirenkami tam tikri svarbiais laikomi relig. [Iš straipsnio, p. 171]
ENIn the fifth chapter Monika Frėjutė- Rakauskienė focuses on the activities of religious organisations of the two ethnic groups of this study–Poles and Russians–in order to analyse the role these organisations play in strengthening ethno-religious identities. The author conducted 37 semi-structured interviews in Vilnius, Kaunas, Šalčininkai, Visaginas and Švenčionys. The author recruited interviewees from religious organisations, clergy and representatives of the religious (and non-religious) media. The Catholic and Orthodox organisations selected for the study do not always declare ethnic and religious markers in their official names, but they unite people of Polish and Russian nationality. Four officially registered religious organisations (two Polish Catholic, two Russian Orthodox) operate in Vilnius. In Kaunas, the Catholic organisations do not operate on an ethnic basis and only one ethnic (Russian) organisation includes a religious (Orthodox) dimension; in Visaginas, there are two national minority organisations (Polish and Russian) with a religious (Catholic and Orthodox) focus; in Šalčininkai, two Polish religious organisations were interviewed (one of which is youth-oriented); and in Švenčionys, there is one Russian organisation that is only partially religiously oriented. In most cases, these organisations were founded after Lithuania regained independence, while minority were founded after 2016. At the same time, the empirical material with representatives of organisations belonging to the Archdioceses of Vilnius and Kaunas (e.g. youth, pilgrim organizations), as well as with representatives of various prayer groups, communities, churches and Orthodox Churches, catechists and educators who teach the basics of the church art is also art is also presented. [From the publication p. 234]
