Iliatyvo vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje

LTRemiantis Vytauto Didžiojo universiteto tekstynu pabandyta pasekti realiąją iliatyvo vartoseną (http://donelaitis.vdu.lt/tekstynas). Atlikus 300 dažniausių lietuvių kalbos daiktavardžių (pagal Dažninio dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodyno duomenis) ir visų daiktavardžių, įtrauktų į Kanceliarinės kalbos patarimus, analizę, galima konstatuoti, kad iliatyvas yra gyva tarminė forma, aktyviai vartojama ne tik buitinėje kalboje, bet ir tam tikrose bendrinės kalbos srityse. Jo vartoseną riboja sintaksiniai ryšiai ir vartojimo sritis. Išanalizavus VDU tekstyno duomenis, vieno kito atvejo vartojimo dažnumą parėmus Seimo teisės aktų bazės duomenimis, matyti, kad bendrinės kalbos daiktavardžių iliatyvas nėra plačiai vartojamas, tiksliau tevartojamas kai kurių žodžių iliatyvas, todėl tai labiau panašu į susidariusių štampų plitimą, o ne vien tarminės kalbos įtaką. Ryškus skirtumas – vienų žodžių iliatyvas dažniau vartojamas, jo pavyzdžių (nors ir negausiai) yra visose bendrinės kalbos srityse, kitų – užfiksuota tik po vieną kitą vartosenos atvejį. Jei posakis su iliatyvu būdingas administracinei kalbai, jis dažnas ir kitose bendrinės kalbos vartojimo srityse, tačiau tradiciniai iliatyvai administracinėje kalboje nevartojami. Administracinės reikšmės daiktavardžių iliatyvas labai būdingas publicistikai. Viena iš priežasčių, kodėl iliatyvas nesitraukia iš bendrinės kalbos yra kalbos ekonomijos principas. Iliatyvas trumpesnis ir patogesnis už galininko ir prielinksnio į konstrukciją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Iliatyvas; Tarmybė; Judėjimo veiksmažodžiai.

ENAn attempt was made to trace the actual use of illative in the corpus of Vytautas Magnus University (http://donelaitis.vdu.lt/tekstynas). After the analysis of 300 most frequent Lithuanian nouns (according to the Frequency Dictionary of the Contemporary Written Lithuanian Language) and all nouns in Recommendations on the Office Language, it is possible to state that illative is quite vivid in dialects; it is actively used not only in domestic but in the standard language as well. Its usage is restricted by syntactic relations and the field of use. After the analysis of the VMU corpus data, and basing the frequency of use in some instances on the data of the basis of legal acts of the Seimas, it is evident that the noun illative is not frequent in the standard language. To be more precise, only illative of some words is still used; therefore it seems like the growth in use of a number [10]of some clichés, and not only the influence of a dialectal language. A clear difference is in the more frequent use of illative in certain words; such examples (even though not abundant) were found in all fields of use of the standard language; whereas illative in other words was very rare. If a phrase with illative is characteristic of the administrative language, it is also frequent in other fields of use in the standard language. However, traditional illatives are not used in the administrative language. A noun illative with an administrative meaning is characteristic of publicistics. [4] One of the reasons why illative is still present in the standard language is the principle of the language economy. Illative is shorter and more convenient than the accusative construction of į preposition.