Wartość naukowa "Inwentarza archeologicznego gubernji kowieńskiej" Michała Brensztejna

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lenkų kalba / Polish
  • Vokiečių kalba / German
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Wartość naukowa "Inwentarza archeologicznego gubernji kowieńskiej" Michała Brensztejna
Alternative Title:
  • Wissenschaftliche Qualität des "Archäologischen Inventars des Gouvernements Kowno" von Michal Brensztejn
  • Mykolo Brenšteino "Archeologinio Kauno gubernijos inventoriaus" mokslinė išliekamoji vertė
In the Book:
Inwentarz archeologiczny guberni kowieńskiej Michała Eustachego Brensztejna. Cz. 2 / redakcja: Anna Bitner-Wróblewska, Rasa Banytė-Rowell. Warszawa : Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego : Państwowe Muzeum Archeologiczne ; Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 174-295
Summary / Abstract:

LTMykolas Eustachijus Brenšteinas (Michał Eustachy Brensztejn, 1874-1938) savo įvairialypę mokslinę ir kultūrinę veiklą pradėjo nuo archeologinės tematikos straipsnių. Pirmoji jo publikacija, skirta IX Rusijos archeologų suvažiavimui Vilniuje, išspausdinta 1893 m. Krokuvoje leidinyje ,Wiadomości Numizmatyczno- Archeologiczne“ (M. Brensztejn 1893). Jame pasirodė daugelis XIX-XX a. sandūroje parašytų M. Brenšteino straipsnių (M. Brensztejn 1894; 1895a; 1895b; 1896a; 1896d; 1897b; 1898a; 1901a; 1901b; 1903). Keliuose darbuose M. Brenšteinas pateikė savo kasinėjimų Patumšalių, Rainių ir dviejuose Juodsodės kapinynuose rezultatus. Paskutinė archeologinė publikacija, baigta 1902 m. liepą Telšiuose, buvo skirta Siraičių lobiui. Apie radinius ir jų ankstesnę bei dabartinę interpretaciją rašome toliau šiame straipsnyje. Apibendrinant archeologijos mokslo požiūriu M. Brenšteino archeologinių straipsnių mokslinio lygio vertinimas negali būti vienareikšmis. Reikia pripažinti, kad juose trūksta kai kurios svarbios informacijos: tikslesnio radimviečių aprašymo, duomenų apie radinius in situ (išskyrus atvejus, kai tai buvo galima užfiksuoti, pvz., jam tyrinėjant Juodsodės Gargždo kalno ir Siluko kapinynus). Kita vertus, radinius M. Brenšteinas aprašė nuodugniai, dažniausiai pateikė jų piešinius ar nuotraukas, nurodė analogijas. Taigi M. Brenšteiną labiau domino patys radiniai nei jų archeologinis kontekstas, tačiau tai buvo būdinga daugeliui jo amžininkų tyrinėtojų. [Iš straipsnio, p. 174-175]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/111270
Updated:
2024-10-21 18:03:22
Metrics:
Views: 8
Export: