LTMykolas Eustachijus Brenšteinas (Michał Eustachy Brensztejn, 1874-1938) savo įvairialypę mokslinę ir kultūrinę veiklą pradėjo nuo archeologinės tematikos straipsnių. Pirmoji jo publikacija, skirta IX Rusijos archeologų suvažiavimui Vilniuje, išspausdinta 1893 m. Krokuvoje leidinyje ,Wiadomości Numizmatyczno- Archeologiczne“ (M. Brensztejn 1893). Jame pasirodė daugelis XIX-XX a. sandūroje parašytų M. Brenšteino straipsnių (M. Brensztejn 1894; 1895a; 1895b; 1896a; 1896d; 1897b; 1898a; 1901a; 1901b; 1903). Keliuose darbuose M. Brenšteinas pateikė savo kasinėjimų Patumšalių, Rainių ir dviejuose Juodsodės kapinynuose rezultatus. Paskutinė archeologinė publikacija, baigta 1902 m. liepą Telšiuose, buvo skirta Siraičių lobiui. Apie radinius ir jų ankstesnę bei dabartinę interpretaciją rašome toliau šiame straipsnyje. Apibendrinant archeologijos mokslo požiūriu M. Brenšteino archeologinių straipsnių mokslinio lygio vertinimas negali būti vienareikšmis. Reikia pripažinti, kad juose trūksta kai kurios svarbios informacijos: tikslesnio radimviečių aprašymo, duomenų apie radinius in situ (išskyrus atvejus, kai tai buvo galima užfiksuoti, pvz., jam tyrinėjant Juodsodės Gargždo kalno ir Siluko kapinynus). Kita vertus, radinius M. Brenšteinas aprašė nuodugniai, dažniausiai pateikė jų piešinius ar nuotraukas, nurodė analogijas. Taigi M. Brenšteiną labiau domino patys radiniai nei jų archeologinis kontekstas, tačiau tai buvo būdinga daugeliui jo amžininkų tyrinėtojų. [Iš straipsnio, p. 174-175]