Dėl autoriteto ir garsenybės sąvokų vartosenos žiniasklaidoje

LTStraipsnyje analizuojamas netinkamas tokių sąvokų, kaip autoritetas ir garsenybė vartojimas žiniasklaidoje. Pataraisiais metais pastebime, kad žiniasklaidoje suplakami asmens vertę reiškiančių sąvokų teigiami ir neigiami vertinimai. Tais pačiais aiškiai tik teigiamą reikšmę iki šiol turėjusiais žodžiais autoritetas, garsenybė, įžymybė vadinami ir garbūs, įžymūs žmonės, ir didžiausi nusikaltėliai. Pastarieji net gerokai dažniau. Šiuo atveju logiškai nesuderinami dalykai (nusikaltėlis ir autoritetas ar garsenybė) sujungiami į vieną, pažeidžiamas semantinis žodžių junglumas. Tokią situaciją sąlygoja vertybių konfliktas, kuris pirmiausiai atsiranda kalbos vartotojų sąmonėje, jų mąstyme, kai pradeda tirpti gėrio ir blogio, garbės ir gėdos ribos, kai praranda savo tiesioginę reikšmę buvę prestižiniai žodžiai garbė, šlovė, taurumas, herojiškumas ir kt. Vadinamieji nusikaltėlių „autoritetai“ ir „garsenybės“ neatitinka tų kriterijų, kurie paprastai taikomi autoritetams: jie nėra visuotinai pripažintos asmenybės, jų nuomonė tautai nėra svarbi, jie nėra užsitarnavę pagarbos. Garsenybėmis jie tampa tik žiniasklaidos dėka. Jeigu žiniasklaida tokius epitetus nusikaltėliams deda ironizuodama, lyg ir nerimtai, tuomet derėtų sąvokas autoritetas ar garsenybė žymėti kabutėmis. Kabutėmis būtų apginta tikroji šių sąvokų reikšmė, jos taptų skydu, ginančiu nuo žodžio demoralizavimo ir devalvavimo. Viešosios kalbos vartotojai turi ypač atsakingai parinkti žodžius, nes nuolat kartodami netinkamus stereotipinius pasakymus jie gali primesti klausytojui ar skaitytojui savo tiesos ir teisingumo sampratą.Reikšminiai žodžiai: Viešoji kalba; Leksinis vienetas; Retorika; Stilistinė konotacija.

ENThis article analyses the inappropriate use in the media of such concepts as autoritetas (authority) and garsenybė (celebrity). In recent years we have seen the media lump together positive and negative assessments of concepts expressing the worth of individuals. They have been using the same words – which formerly had only a clearly positive value – authority, celebrity and personality to refer to both respectable well-known people and the worst criminals; even perhaps to the latter more often. When this happens, two logically incompatible items (a criminal and a genuine authority or celebrity) are fused into one descriptor, thereby violating the normal semantic collocability of the words. This situation is brought about by clashes of values that come about in the language users’ consciousness and thinking when the distinction between good and bad, honour and dishonour is eroded as the formerly prestigious words honour, glory, greatness, heroism, etc. begin to lose their primary meaning. The so-called authorities and celebrities in the criminal world do not meet the criteria that are usually applied to ‘authorities’: they are not universally acclaimed individuals, their opinions are of no importance to the nation, they have not earned any respect. They have become ‘celebrities’ only thanks to the media. If media writers want to apply such epithets to criminals in a sarcastic way, jokingly, it would be appropriate to put the word authority or celebrity between inverted commas. The inverted commas would serve to protect the real value of these concepts, acting as a barrier to defend these words against demoralisation and devaluation. People who use language in public positions should choose their words particularly responsibly, since by repeatedly making inappropriate stereotypical statements they can transfer their concept of truth and justice into the listener’s or reader’s mind.