LTŠiame darbe nagrinėjama Lietuvos būsto politikos sistema, ypatingą dėmesį skiriant socialinio būsto problemoms. Remiantis 20 pusiau struktūrizuotų interviu su politikos formuotojais ir socialinio būsto gavėjais, atskleidžiamos problemos, susijusios su socialinio būsto prieinamumu, valdymo ir administravimo klausimais, taip pat problemos, susijusios su socialinio būsto gavėjų stigmatizavimu, aptariamas bendras jų pasitenkinimas suteiktu būstu ir parama. Tyrimas rodo, kad gauti socialinį būstą ir gyventi jame nėra lengva užduotis. Socialinio būsto gavėjai turi ilgai stovėti eilėje, patirti stigmatizaciją ir nuolatinę baimę, kad dėl skrupulingo jų pajamų stebėjimo gali netekti socialinio būsto. Kita vertus, savivaldybė stengiasi pasiūlyti draugiškas strategijas atskiriems atvejams spręsti ir ieško geriausių sprendimų socialinio būsto gavėjų poreikiams tenkinti. Išvados rodo, kad masinis privatizavimas Lietuvoje sukūrė dualistinę būsto sistemą, kai pirmenybė teikiama būsto nuosavybei ir marginalizuoja socialinį būstą kaip saugumo garantą tik labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims. Tuo pat metu didžiulė būsto nuosavybė sukūrė saugumo garantą daugeliui, o šeimos ryšiai tapo saugaus būsto garantu. Socialinės paramos išmokos suteikia papildomą saugumo garantą labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Raktažodžiai: būsto politika, socialinis būstas, Lietuva, Vidurio ir Rytų Europa, interviu. [Iš leidinio]
ENThis article aims to examine the Lithuanian housing policy system, with a special emphasis on social housing issues. This study is based on 20 semi-structured interviews with the decision makers and recipients of social housing. The analysis reveals the issues related to access to social housing, management and administration issues, problems related to stigmatisation of social housing recipients, and their overall satisfaction with the provided support. The study shows that accessing social housing and living in social housing is not an easy task. Social housing recipients have to wait in queues for a long time, experience stigmatisation and constant fear that they may lose their social housing due to a strict income monitoring. On the other hand, the municipality tries to provide friendly strategies to solve individual cases and looks for the best solutions possible to meet the needs of social housing recipients. The findings show that massive privatisation in Lithuania created a dualistic housing market favouring home ownership and marginalising social housing as a safety net for the most vulnerable people. At the same time, a massive home ownership society formed a safety net for many, with family ties playing a crucial role. Housing safety is offered as a part of social assistance programs for the most vulnerable parts of the population. Keywords: housing policy, social housing, Lithuania, Central and Eastern Europe, interview. [From the publication]