Besikeičiantis Baltijos jūros regiono saugumo režimas

LTNors Baltijos jūros regionas atrodo lyg ideali vieta, kur būtų galima suformuoti klasikinį pilnavertį regioninį saugumo režimą, ši prielaida iš esmės pasirodo esanti klaidinga. Deja, į regioninį formatą niekaip negali įsitekti Rusija. Todėl tiktai platesnio masto tarptautinės institucijos yra pajėgios spręsti Baltijos saugumo dilemą ir vykdyti konfliktų prevencijos funkciją. 1991-1994 metais su šia užduotimi sėkmingai susidorojo - ESBK. ESBK buvo tas tarptautinis formatas, kuris užtikrino sėkmingą Rusijos kariuomenės išvedimą iš Baltijos valstybių. Tačiau netrukus tapo aišku, kad ESBK mažai kuo gali pagelbėti toliau galutinai reguliuojant ir normalizuojant Baltijos valstybių ir Rusijos tarpusavio santykius. Prasidėjusį regioninį Šaltąjį karą galėjo užbaigti tiktai įtaka tokių tarptautinių institucijų, kurios yra pajėgios lygiaverčiai bendrauti su Rusija. Tokia institucija ir tapo NATO. Iš pradžių sujungusi savo buvusias priešininkes į NACC, po to į EAPC bei PfP programas, o 2002 metais apsisprendusi priimti į savo gretas Baltijos valstybes, NATO sugebėjo surasti ir dar ypatingą santykių institucionalizacijos su Rusijos formą. Todėl, galima sakyti, kad iš esmės saugumo režimas Baltijos jūroje iš esmės tampa NATOcentrišku režimu, nes netgi tos šalys, kurios formaliai nėra NATO narės, vis tiek bus užmezgusios solidžius ryšius su šia organizacija. Tai jau seniai galioja Suomijos ir Švedijos atžvilgiu ir pradeda galioti Rusijos atžvilgiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties organizacija); Baltijos jūros regionas; NATO Baltic region.

ENAlthough the Baltic Sea Region looks like an ideal place for forming a classical full-fledged regional security regime, this assumption has proved to be wrong. Since Russia does not fit into a regional format, only large-scale international institutions are able to solve the dilemma of the Baltic security and to carry out the function of conflict prevention. In 1991-1994 this task was successfully executed by the OSCE. The OSCE was the international format which ensured a successful withdrawal of the Soviet troops from the Baltic states. Soon, however, it became clear that the OSCE can assist very little in the eventual regulation and normalization of relations between the Baltic states and Russia. Only the influence of those international institutions that are able to associate with Russia on the same level could end the Cold War. It is such an institution that NATO became. Having first unified its former opponents into NACC, later into EAPC and PfP programs, and in 2002 having decided to accept the Baltic states, NATO was also able to find a particular form of institutionalisation of the relations with Russia. Consequently, it can stated that security regime in the Baltic sea is becoming a NATO-centric regime, for even the countries that are not formally NATO members will have solid connections with this organization. This has been true of Finland and Sweden for a long time, and it is beginning to be true of Russia as well.