LTMartino Heideggerio mąstymo nereikėtų vadinti racionalistiniu ar iracionalistiniu. Nes racionalumo ir iracionalumo apibrėžimus, kuriuos galima laikyti kilusiais iš René Descartes’o arba karteziškosios filosofijos, M. Heideggeris dekonstruoja. Šios dekonstrukcijos judesys yra dvejopas: kartu tai yra mąstymas, atkuriantis ontologinę-istorinę (Vakarų) mąstymo pradžią. Šio atkūrimo rezultatas – M. Heideggerio būties ir laiko samprata. Taip pat galima laikyti, kad ši „samprata“ kyla iš Friedricho Nietzsche’ės „valios galiai“ ir kartu iš jos pačios kyla būdas šiąją, „valią galiai“, suprasti arba interpretuoti. Raktažodžiai: Aristotelis, būtis, galia, Martinas Heideggeris, mąstymas, Friedrichas Nietzsche’ė. [Iš leidinio]
ENHeidegger’s thinking should not be labelled rationalist or irrationalist. Because the definitions of rationality and irrationality, which can be seen as derived from Descartes’ or Cartesian philosophy, are deconstructed by Heidegger. The movement of this deconstruction is twofold: at the same time it is a thinking retrieval of the ontologico- historical origin of (Western) thought. The retrieval results in Heidegger’s notion of temporalising Being. This ‘notion’ can also be seen as informed by Nietzsche’s ‘will to power’ and, in turn, to inform its understanding or interpretation itself. Keywords: Aristotle, Being, Heidegger, Nietzsche, power, thinking. [From the publication]