LTDanguolė Mikulėnienė – kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė. Ji parengė ir 2021–2023 metais išleido „Lietuvių kalbos instituto istoriją“. Šioje trijų dalių mokslo studijoje, paremtoje archyviniais dokumentais, darbuotojų atsiminimais ir kita medžiaga, detaliai nagrinėjama Lietuvių kalbos instituto istorija skirtingais laikotarpiais. 1 dalyje dėmesys koncentruojamas į instituto kūrimosi pradžią 1939–1940 metais, kai savo veiklą pradėjo Antano Smetonos lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius. Taip pat šioje dalyje autorė aptaria ir ankstesnės Lietuvos kalbotyrinės veiklos Lietuvoje bruožus, plačiau atskleidžia lietuvių kalbos ir kalbotyros institucionalizavimo ištakas, įvertina to meto kalbininkų darbus. 2 dalyje nagrinėjamas 1940–1952 metų laikotarpis, kai, pasak autorės, vyko lemtingi pokyčiai tiek Lietuvių kalbos institute, tiek lietuvių kalbotyroje. Šioje dalyje ji siekia atskleisti esminius aneksijos požymius ir parodyti, kaip buvo ideologizuotos Instituto ir jo darbuotojų veiklos, įsigalėjo nomenklatūrizaciją ir kt. 3 dalyje susitelkiama į Lietuvių kalbos instituto darbus vėlesniu sovietmečio laikotarpiu, daugiausia dėmesio skiriama kalbininkų kartos, kuri aukštuosius lituanistikos mokslus baigė iki 1970 metų, mokslinei veiklai. Nors Lietuvių kalbos institutas išgyveno ne vieną istorinį ir politinį sukrėtimą, autorės nuomone, jis tęsė Kazimiero Būgos ir Jono Jablonskio sukurtas lituanistikos tradicijas, „sergėjo lietuvių kalbą kaip tautos tapatybės ženklą ir kultūrinę vertybę ateinančioms kartoms.“. [Iš teksto, p. 223]