JAV rytinių valstijų lietuvių tautininkų telkimasis 1941-1943 metais: nuo lietuvių amerikiečių tautininkų sąjungos iki lietuvių amerikiečių tautininkų centro

LTStraipsnyje nagrinėjama JAV lietuvių tautininkų rimčiausia problema – atskirų grupių konsolidacija. Susiskaldymas kliudė ne tik visoms JAV lietuvių patriotinėms srovėms bendradarbiauti, bet ir patiems tautininkams veikti. Dėmesys kreipiamas į JAV rytų valstijų tautininkų bandymą Antrojo pasaulinio karo metais suvienyti savo jėgas, siekiant visos JAV lietuvių tautininkų srovės vienybės. Tuo tikslu Niujorke-Brukline veikusi Lietuvių amerikiečių tautininkų sąjunga (angl. Lithuanian American National Association, 1940–1943) 1943 metais perorganizuojama į Lietuvių amerikiečių tautininkų centrą (angl. Lithuanian American National Center), viliantis, kad šis centras (toliau – Centras) taps vienijimosi ašimi. Pakeitus vadovybę pavyko vietos tautininkų jėgas konsoliduoti. Tačiau ir toliau buvo prieštaravimų su JAV vakarų valstijų tautininkais, kurie nuo 1941 metų birželio 7–8 dienos telkėsi naujoje organizacijoje – Lietuvai vaduoti sąjunga (angl. Leaque for the Liberation of Lithuania) Klivlende ir rodė didesnį aktyvumą. Ir vieni, ir kiti siekė vadovauti JAV lietuvių tautinės srovės judėjimui, tai ir buvo viena iš nesusikalbėjimo priežasčių. Nors organizacijos iki pat 1949 metų liko gana savarankiškos, bet bendri Lietuvai vaduoti veiksmai buvo geranoriškai derinami. Keliama problema – istorikų dar nenagrinėtas klausimas, o panaudoti šaltiniai pirmą kartą įtraukti į tyrimą. RAKTAŽODŽIAI: Antrasis pasaulinis karas, JAV lietuviai, Lietuvių amerikiečių tautininkų sąjunga, Lietuvių amerikiečių tautininkų centras, Niujorkas, Kazys Karpius, Vytautas Abraitis. [Iš leidinio]

ENThis article examines the most serious problem of Lithuanian nationalists in the USA: the consolidation of fragmented groups. This fragmentation caused problems not only for the cooperation of all patriotic groups among Lithuanian Americans but also for the activities of the nationalists themselves. The focus is on the attempts of the nationalists of the Eastern States of the USA to unite their forces during the World War II to achieve unity of the entire Lithuanian nationalist movement in the USA. To this end, the Lithuanian American National Association, operating in New York-Brooklyn (1940–1943), was reorganized in 1943 into the Lithuanian American National Center, maintaining the hope that the Center would become a focal point for unification. By changing leadership, local nationalist forces managed to consolidate. However, there were still contradictions with the nationalists of the Western States of the USA, who, from 7-8 June 1941 onwards, concentrated in a new organization, the Union for the Liberation of Lithuania, in Cleveland, and showed greater activity. Both groups wanted to lead the Lithuanian nationalist movement in the USA which was one of the reasons for their disagreements. Although the organizations remained quite independent until 1949, the common actions for the liberation of Lithuania were coordinated in good faith. The issue at hand is one that has not yet been explored by historians, and the sources used are included for the first time in the study. KEYWORDS: World War II, Lithuanian Americans, Lithuanian American National Association, Lithuanian American National Center, New York, Kazys Karpius, Vytautas Abraitis. [From the publication]

• Bendrojo Amerikos lietuvių šalpos fondo kūrimo 1943–1944 metais peripetijos / Juozas Skirius. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2021, 31, p. 73-90.
• JAV lietuvių ideologinių srovių auartėjimas 1940 06 15-10 15: Lietuvai gelbėti tarybos įkūrimas / Juozas Skirius. Istorija. 2012, Nr. 87, p. 25-38.
• JAV lietuvių tautininkų "Lietuvai vaduoti sąjungos" įkūrimas 1941 metais / Juozas Skirius. Lietuvos istorijos metraštis 2021, 2021/2, p. 137-155.
• Lietuvos vyriausybės tremtyje organizavimas 1941–1943 m. JAV: lietuvių tautinės tarybos Įkūrimas / Juozas Skirius. Parlamento studijos 2020, Nr. 29, p. 170-207.