LTIštyrus XV-XVI a. Vilniaus prekybos ryšių erdvę, išsiaiškinta, kad Vilnių atvykdavo pirkliai iš kraštų, kuriuos galima apjungti 3 dideles sritis: 1) Lietuvos kaimynės iš Vakarų bei už jų esantys kraštai: Lenkija, Prūsija, Livonija, vokiečių žemės, Nyderlandai, Čekija; 2) Rusų valstybė; 3) Juodosios jūros kraštai Osmanų valdžioje. Tiriant šiuos ryšius nebuvo galimybių pasinaudoti XVII-XX a. karuose žuvusiais XVI a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau - LDK) iždo ar jo tarnybų (muitinių) archyvais, ar Vilniaus miesto archyvu. Daugiausia medžiagos tyrimui rasta 1559-1562 m. Vilniaus vaivados vietininko Vilniuje Stanislovo Hamšėjaus (Гамшей) teismo aktų knygoje, esančioje Lietuvos Metrikoje. S. Hamšėjaus teismas buvo vienas iš XVI a. vidurio Vilniaus vaivados teismų, jame be bajorų bylų nagrinėtos ir Vilniaus miesto gyventojų, esančių už miestiečių bendruomenės su Magdeburgo teise, ribų bylos, S. Hamšėjaus teismą patekdavo ir Vilnių atvykusių kitų miestų pirklių, svečių, bylos. Nėra žinių, kad Vilniuje būtų dirbęs miesto savivaldos institucijų teismas, skirtas nagrinėti svečių bylas vadovaujantis Magdeburgo teise. Svečiams tekdavo kreiptis Vilniaus vaivados vietininkų teismus. Be to, Vilniaus svečių namai, skirti apsistoti Vilnių atvykusiems Rusų valstybės ir Juodosios jūros kraštų pirkliams, buvo dviguboje, miesto tarybos ir vaivados priklausomybėje, Vilnių atvykę pirkliai turėjo, prisistatę vaivados pareigūnams, sumokėti atvykimo mokestį. Iš to taip pat išplaukė vaivados vietininko įgaliojimai spręsti svečių bylas.S. Hamšėjaus teismo knygose daugiausia įrašyta tik ginčų teisminio nagrinėjimo medžiaga, besibylinėjančių skundai ar apklausų užrašai. Svečių bylų nagrinėjimo įrašų sutinkama Lietuvos Metrikoje esančiose kitų Vilniaus vaivados vietininkų teismų knygose bei vadinamosiose Užrašymų knygose. Iš viso 11 XVI a. vidurio Lietuvos Metrikos knygų aptikta 35 įrašai, kuriuose minimi Vilniuje buvę svečiai iš Juodosios jūros kraštų. Tai tie, kurie pateko Vilniaus vietininko teismą ar turėjo reikalų kurioje nors valstybės raštinėje. Numanu, kad ne visi svečiai bylinėdavosi su vilniečiais ar kitais svečiais, ne visi svečiai iš Juodosios jūros kraštų sutinkami Lietuvos Metrikos knygose. Jų Vilnių galėjo atvykti ir daugiau, tik apie juos nieko nežinome. [Iš straipsnio, p. 135-136]