Pažinimo proceso ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo santykis ikiteisminio tyrimo metu

LTStraipsnyje analizuotas pažinimo proceso ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo ryšys. Šiam ryšiui atskleisti pažinimo procesas suskirstytas į dvi dalis – pareigūnų pažinimas, atliekamas stebint nusikalstamą veiką, ir baigtos nusikalstamos veikos pažinimas, šioje dalyje aptariant ir liudytojų pažinimo niuansus. Atlikus analizę nustatyta, kad aiškumo mastas skiriasi, atsižvelgiant į tai, kokiame etape įrodinėjimo pareigą turintys subjektai – pareigūnai susipažino su nusikalstama veika, t. y. tik pareigūnų atliekamas pažinimas įtvirtinamas jų pažintinės veiklos procesinėje išraiškoje – protokoluose, kurie padeda spręsti apie aiškumo sąlygos (ne)įvykdymą, o susipažįstant su baigta veika didelę reikšmę turi ir liudytojų pažintinė veikla, kuri atskleidžiama bendravimo su pareigūnais (apklausos) metu. Straipsnyje aptariama problematika, susijusi su protokolo, kurį apima objektyvieji ir subjektyvieji elementai, surašymu, atliekamos liudytojo apklausos įtaka nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumui, aptariamas ikiteisminio tyrimo teisėjo vaidmuo, taip pat atskleidžiamas aiškumo sąlygos supaprastintame procese vertinimas teismų praktikoje. Pagrindiniai žodžiai: pažinimo procesas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumas, protokolai, liudytojai ir jų apklausa. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the relationship between the cognitive activity and the clarity of circumstances of committing a criminal offense. To establish this connection, the cognitive process is divided into two parts: the recognition conducted by officials during the observation of the criminal act, and the completed criminal offense recognition, discussing nuances of the witness recognition process in this section. After conducting the analysis, it was determined that the level of clarity varies depending on the stage at which the subjects with the burden of proof – officials – become familiar with the criminal offence, i.e. only the knowledge performed by the officers is enshrined in the procedural expression of their cognitive activity – protocols, which help to decide on the fulfilment of the condition of clarity (not), and when getting acquainted with the completed act, the cognitive activity of the witnesses, which is revealed during communication with the officers (interrogation), is also of great importance. The article discusses issues related to protocol drafting, encompas sing objective and subjective elements, the impact of witness interviews on the clarity of circumstances surrounding the commission of a criminal offense, the role of the pre-trial judge, and the evaluation of the clarity conditions in simplified procedures in judicial practice. Keywords: cognitive process, clarity of circumstances of committing a criminal offense, protocols, witnesses and their interrogation. [From the publication]

• Apklausos atlikimo metodika tiriant kontrabandą / Andrej Gorbatkov. Teisė. 2005, t. 57, p. 25-37.
• Asmenų parodymų patikimumo probleminiai klausimai / Rasa Žibaitė-Neliubšienė. Jurisprudencija. 2016, Nr. 23 (2), p. 310-332.
• Ikiteisminio tyrimo pradėjimo materialusis pagrindas: teorija ir praktika / Audrius Juozapavičius. Teisė. 2017, t. 103, p. 22-44.
• Ikiteisminio tyrimo teisėjo teisė kontroliuoti žmogaus pripažinimą įtariamuoju / Remigijus Merkevičius. Teisė. 2005, t. 57, p. 106-127.
• Įrodinėjimo administracinių teisės pažeidimų bylose problemos / Darius Urbonas. Jurisprudencija. 2003, Nr. 41 (33), p. 130-140.
• Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape / Petras Ancelis. Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89), p. 7-13.
• Įrodymų sampratos reglamentavimo baudžiamojo proceso kodekse trūkumai / Ugnė Arlauskaitė-Rinkevičienė. Jurisprudencija. 2007, Nr. 4 (94), p. 74-80.
• Kriminalistika: taktika ir metodika / Vidmantas Egidijus Kurapka, Snieguolė Matulienė, Eglė Bilevičiūtė, Ryšardas Burda, Redas Davidonis, Edgaras Dereškevičius, Janina Juškevičiūtė, Rolandas Krikščiūnas, Lina Novikovienė, Eglė Latauskienė, Egidijus Radzevičius. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2013. 1058 p.
• Liudytojo sąvoka Lietuvos ir kitų užsienio valstybių baudžiamajame procese / Raimundas Jurka. Jurisprudencija. 2004, Nr. 51 (43), p. 99-107.
• [Procedūrinis teisingumas ir žmonių pasitikėjimas teisėsaugos pareigūnais bei institucijomis] : recenzija / Mindaugas Rugevičius. Kriminologijos studijos. 2014, Nr. 2, p. 173-178.
• Proceso veiksmų protokolų, kaip įrodinėjimo priemonių baudžiamajame procese, bendrasis apibūdinimas / Jonas Rinkevičius. Teisė. 2006, t. 60, p. 115-126.
• Slaptumas - tiesos baudžiamajame procese nustatymo priemonė / Artūras Panomariovas, Ramūnas Ramanauskas. Jurisprudencija. 2005, Nr. 75 (67), p. 50-57.
• Techninių priemonių panaudojimas baudžiamojo proceso veiksmams fiksuoti / Linas Belevičius. Jurisprudencija. 2004, Nr. 59 (51), p. 81-93.
• Teismo ekspertizės išvadų vertinimas / Gabrielė Juodkaitė-Granskienė. Jurisprudencija. 2001, Nr. 22 (14), p. 81-87.
• Žmogaus teisių gynimas Lietuvos baudžiamajame procese : antropocentrinio požiūrio link / Raimundas Jurka. Regnum est : 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės aktui - 20 : Liber Amicorum Vytautui Landsbergiui / atsakingasis redaktorius Gediminas Mesonis. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010. P. 335-351.