Skaitmeninių objektų priskyrimas virtualiajai nuosavybei ir jų teisinis kvalifikavimas

LTStraipsnio pagrindinis tikslas yra ištirti ir įvertinti, kokie skaitmeniniai objektai gali būti priskiriami virtualiajai nuosavybei ir kaip jie turėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos pozityviąją teisę. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio objektas yra skaitmeninių objektų priskyrimas virtualiajai nuosavybei ir jų teisinis statusas. Siekiant išsikelto tikslo, straipsnyje visų pirma yra keliamas uždavinys išanalizuoti požymius, kuriais virtualiojoje erdvėje skaitmeniniai objektai turi pasižymėti, kad juos būtų galima priskirti virtualiajai nuosavybei. Įgyvendinus šį uždavinį, nustatoma, kad tam, jog konkretus skaitmeninis objektas galėtų būti laikomas virtualiosios nuosavybės objektu, kompiuterinis kodas, kuriuo pagrindu skaitmeninis objektas yra išreikštas, turi atitikti konkurencingumo, pastovumo ir tarpusavio ryšio požymius. Antrasis straipsnio uždavinys yra nustatyti, koks teisinis statusas virtualiosios nuosavybės objektams yra suteikiamas užsienio valstybių teisės sistemose. Įvykdžius šį uždavinį, nustatoma, kad kai kurios užsienio valstybės tiesiogiai pagal valstybės pozityviąją teisę pripažįsta nuosavybės teisę į šiuos skaitmeninius objektus. Toks nuosavybės teisės statuso suteikimas šiems skaitmeniniams objektams atspindi šiuolaikinę skaitmeninio amžiaus socialinę tikrovę ir leidžia išvengti teisinių ginčų, kurie dažnai valstybėse kyla nesant aiškaus virtualiosios nuosavybės objektų teisinio statuso pagal pozityviąją teisę. Trečiasis uždavinys – įvertinti, kaip virtualiosios nuosavybės objektai turėtų būti kvalifikuojami Lietuvoje – juos priskiriant sui generis kategorijai ir jiems kuriant atskirą teisinį reguliavimą ar kvalifikuojant juos res incorporales objektu.Įgyvendinus šį uždavinį, yra nustatoma, kad virtualiosios nuosavybės objektai gali būti priskiriami res incorporales objektų kategorijai ir būti kvalifikuojami nuosavybės teisės objektu pagal Lietuvos civilinės nuosavybės teisę. Pagrindiniai žodžiai: skaitmeniniai objektai, virtualioji nuosavybė, nuosavybės teisės objektas, res incorporales, sui generis. [Iš leidinio]

ENThe main objective of this article is to examine and assess which digital objects can be classified as virtual property and how they should be qualified under Lithuanian positive law. In this context, the subject of this article is the classification of digital objects as virtual property, and their legal status. In order to achieve its objective, the article first analyses the characteristics that digital objects in virtual space must possess in order to be classified as virtual property. This objective establishes that in order for a particular digital object to qualify as a virtual property object, the computer code, in which the digital object is expressed, must satisfy the characteristics of competitiveness, permanence and in terconnectedness. The second objective of the article is to identify the legal status of virtual property objects in foreign legal systems. This objective is achieved by establishing that some foreign countries recognise ownership of these digital objects directly under their positive domestic law. This recognition of the property status of these digital objects reflects the modern social reality of the digital age and avoids the legal disputes that often arise in states where there is no clear legal status of virtual objects under positive law. The third objective of the article is to assess how virtual property objects should be qualified in Lithuania – by classifying them as sui generis and creating a separate legal regime, or by qualifying them as res incorporales objects. This task leads to the conclusion that virtual property objects can be classified as res incorporales objects and qualified as objects of property law under Lithuanian civil property law. Keywords: digital objects, virtual property, object of property law, res incorporales, sui generis. [From the publication]

• Lietuvos Respublikos daiktinės teisės modelio atsparumas XXI amžiaus iššūkiams / Laurynas Didžiulis. Daiktinė teisė: ar privatinės teisės pamatai atlaikys XXI a. iššūkius? : mokslinių straipsnių ir konferencijos pranešimų medžiaga / sudarė Laurynas Didžiulis. Vilnius : Žuvėdra, 2020. P. 29-52.
• Lietuvos teisė, 1918-2018: šimtmečio patirtis ir perspektyvos / mokslinis redaktorius Vytautas Sinkevičius. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2018. 884 p.
• Nuosavybės teisės objekto reglamentavimo Lietuvoje probleminiai aspektai / Eimantas Kadys. Teisė. 2022, t. 125, p. 114-130.