Social and employment policy trends in the European Union and their impact on Lithuanian social law

LTStraipsnyje analizuojama, kaip Lietuva, būdama Europos Sąjungos (ES) valstybe nare, įgyvendina ES darbo, užimtumo ir socialinės politikos principus. Jame taip pat pabrėžiama socialinės ir užimtumo politikos svarba ES teisės sistemoje, aptariama Lisabonos strategijos ir Europos socialinių teisių ramsčio įtaka, akcentuojama nuolatinė būtinybė atnaujinti nacionalinius teisės aktus, kad jie atitiktų vis atnaujinamas ES teisines nuostatas. Autorės nagrinėja Europos Sąjungos teisėkūros pokyčius per pastaruosius dešimt metų, analizuoja ES socialinės politikos pokyčius ir kliūtis, įskaitant COVID-19 pandemiją, migraciją ir 2007–2008 metų ekonomikos krizę. Straipsnyje konstatuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį ES pakeitė savo požiūrį į socialinę politiką ir darbo santykius – nuo derinimo prie koordinavimo, t. y. pastarųjų metų Europos Komisijos pasiūlymuose daugiausia dėmesio skiriama ekonominiams klausimams, o socialinės ir darbo politikos klausimai vis labiau reguliuojami soft law instrumentais. Keičiasi ES lygių galimybių politika, ypač lyčių lygybės ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyros srityse. Todėl Europos Komisija ragina valstybes nares priimti teisės aktus, kuriais būtų pagerintos darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros galimybės, pavyzdžiui, suteikiant tėvystės atostogos. Tuo tarpu ES minimalaus darbo užmokesčio direktyvos ((ES) 2022/2041) tikslas – panaikinti darbo užmokesčio dempingą ir sumažinti darbuotojų, ypač gaunančių minimalų darbo užmokestį, skurdą. Ja nustatomi procedūriniai minimalaus darbo užmokesčio nustatymo valstybėse narėse principai. Nors direktyva neunifikuoja paties minimalaus darbo užmokesčio dydžio, bet joje keliami tikslai nėra paprastai įgyvendinami.Todėl straipsnyje nurodoma, kad Lietuvai gali būti sunku įgyvendinti šią direktyvą nacionalinėje teisėje, nes dabartiniai kolektyvinių derybų ir minimalaus darbo užmokesčio modeliai turi būti sistemiškai keičiami, kad atitiktų direktyvos standartus. Pagrindiniai žodžiai: darbo teisė, socialinė politika, tėvystės atostogos, darbo ir šeimos pareigų derinimas, minimali mėnesinė alga. [Iš leidinio]

ENThe article addresses Lithuania‘s compliance with labour, employment, and social policy laws of the European Union (EU) after its accession to the EU. It highlights the significance of social and employment policies within the EU framework, as noted in the Lisbon Strategy and the European Pillar of Social Rights, and emphasises the continuous need to update national legislation to conform with expanding EU regulations. The authors examine legislative advancements in the European Union throughout the previous ten years, examining social policy patterns and obstacles, including the COVID-19 pandemic, migration, and the economic downturn of 2007–2008. With an emphasis on the difficulties of the last ten years, they want to evaluate the development of social policy and labour law in the EU and in Lithuania. According to the article, during the past decade, the EU has changed its approach to social policy and labour rela tions, from harmonisation to coordination. Recent European Commission proposals focus on economic matters, with a growing emphasis on the use of soft-law measures for social regulation. The EU‘s equal opportunities policy is changing, specially with regard to gender equality and work-life balance. The European Commission is pushing for legislation to improve work-life balance options, such as parental and paternity leaves. The goal of the EU Minimum Wage Directive 2022/2041 is to end wage dumping and reduce poverty among workers, especially those earning the minimum wage. It creates procedural principles for minimum wage setting in Member States but does not impose a uniform minimum pay level throughout the EU. Lithuania will have difficulty implementing this directive into national legislation, nevertheless, as its current collective bargaining and minimum wage models might not adhere to the directive‘s standards.Keywords: labour law, social policy, paternity leave, reconciliation of work and family responsibilities, minimum monthly wage. [From the publication]

• Country report: gender equality: how are EU rules transposed into national law? Lithuania 2021 / Tomas Davulis. Luxembourg : Publications Office of the European Union, 2021. 59 p.
• Darbas, šeima ir socialinė apsauga : žmogaus teisių užtikrinimo 2008-2012 metais problemos Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Ingrida Mačernytė-Panomariovienė, Vida Petrylaitė. Vilnius : Lietuvos teisės institutas, 2013. 1 pdf (69 p.).
• Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas Lietuvos darbo teisėje / Daiva Petrylaitė, Tomas Davulis, Vida Petrylaitė; Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Vilnius : Registrų centras, 2008. 503 p.
• Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimas Lietuvos socialinės apsaugos teisėje : socialinės apsaugos sistemos plėtra ir nauji iššūkiai / Vida Petrylaitė. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 361-373. Vilnius: Vilnius University Press, 2014. P. 361-374.
• Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos darbo teisei / Tomas Davulis. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 313-341. Vilnius: Vilnius University Press, 2014. P. 309-340.
• Krizė, teisės viešpatavimas ir žmogaus teisės / mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Šiauliai : Titnagas, 2015. 525 p.
• Socialinės partnerystės institutas: Europos Sąjungos teisiniai standartai ir jų nacionalinis įgyvendinimas / Daiva Petrylaitė. Europos Sąjungos teisės įtaka Lietuvos teisinei sistemai / vyriausiasis mokslinis redaktorius Gintaras Švedas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2014. P. 343-360. Vilnius: Vilnius University Press, 2014. P. 341-360.