Talentingas meistras iš Skauradų - Raguvos ir Troškūnų valsčių paribio: inžinieriaus architekto ir dailininko Juozapo Kamarausko biografijos faktų ir kūrybos analizės impresija

LTJuozapas Kamarauskas (1874, Skauraduose – 1946, Vilniuje) – išskirtinė XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės Lietuvos dailės ir architektūros istorijos asmenybė, sulaukusi amžininkų ir vėlesnių jo kūrybos tyrėjų prieštaringų vertinimų, skubotos ir seklios analizės, nutylėjimų, biografijos faktų iškraipymo ir paklydimų juos nurodant. Ankstyvieji sovietiniai informacijos šaltiniai, publikacijų autoriai „sugebėjo“ jo gimimo vietą Ukmergės apskrities Raguvos valsčiaus Skauradų kaime supainioti ir perkelti į kitą Skauradų kaimą – Širvintų valsčiuje (dabar – rajone, Alionių sen.). Taip rašoma daugelyje šiuo metu vartomų enciklopedijų, net Visuotinė lietuvių enciklopedija IX tome (2006) J. Kamarausko gimimo vietą nurodo (straipsnio autorė Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė) esant Širvintų valsčiuje. Apmaudu, kad 2001 m. „Lietuvos valsčių“ serijoje išleista monografija Raguva (vienas iš sudarytojų ir vyriausiasis redaktorius Romualdas Samavičius) tarp žymių žemiečių nepaminėjo inžinieriaus architekto, dailininko Juozapo Kamarausko, nors jo gimtąjį kaimą Skauradus matome valsčiaus kartografinėje medžiagoje, šio kaimo pavadinimą randame publikuojamuose istoriniuose dokumentuose ir monografijos tekste. Žinoma, J. Kamarausko gimimo ir vaikystės metu kaimas buvo Kauno gubernijos Ukmergės (Vilkmergės) apskrities (ujiezdo) Raguvos valsčiaus paribyje, Traupio (ne Raguvos) parapijoje, šalia Alukėnų miško. Lietuvoje žinomi kiti Skauradai buvo Vilniaus gubernijos ir Vilniaus apskrities Širvintų valsčiaus (dabar – rajono) pusėje. Nežinia, kas klaidino dailininko kūrybos ir biografijos tyrėjus. Apie J. Kamarauską rašė Jonas Mackonis (1982), Tadas Adomonis (1971), Jolanta Širkaitė (1997), Algimantas Miškinis (1986), Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė ir kiti tyrėjai.Jų tekstuose, o svarbiausia enciklopedijose, Ukmergės (Vilkmergės) apskritis pamažu tapo "Širvintų valsčiumi". Ši klaida jau iš dalies ištaisyta. Puikiame leidinyje Juozapas Kamarauskas. Dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinis palikimas Lietuvos dailės muziejuje (sudarytoja Rima Rutkauskienė, 2016) publikuojami Lietuvos dailės muziejuje saugomo dailininko dokumentinio paveldo fondo (34 bylos, 1832–1945) medžiagos pagrindu. Editos Povilaitytės-Leliugienės ir Rimos Rukauskienės parengti apžvalginiai tekstai, dokumentų faksimilės, tapybos darbų, tiksliau architektūrinių vedutų albumas ir katalogas. Architekto ir dailininko išsami (ir teisinga) biografija pateikiama interneto portale Anykštėnų biografijų žinynas (2016). Tačiau interneto puslapiuose apstu tekstų, kuriuose klaidingai nurodoma dailininko gimtinė. Pavyzdžiui, Širvintų rajono laikraštis 2021 m. spalio 9 d. publikacija „Spalio 9-oji – 75-osios architekto Juozo Kamarausko mirties metinės“ dar kartą (ir jau kelintą kartą) „pasisavino“ ir perkėlė J. Kamarausko gimtinę į Širvintų rajono Skauradų kaimą (Alionių seniūnija). Juozapo Kamarausko kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos dailės ir architektūros istorijoje. Tai menininkas palikęs daugybę vedutų, skirtų Vilniaus ir kitų Lietuvos vietovių architektūriniam kraštovaizdžiui. Architektūros ir dailės istorikų, menotyrininkų sluoksniuose dabar jau vis plačiau pripažįstami Juozapo Kamarausko nuopelnai Lietuvos architektūros tyrimų sričiai (Mažeikienė, 2001; Povilaitytė-Leliugienė, 2016). Sutinkama su menotyrininko Vlado Drėmos (1910–1995) monografijoje Dingęs Vilnius (1991; 2013) išsakyta mintimi: „Kamarauskas piešė Vilniaus vaizdus ne kaip dailininkas romantikas, emocijų bei nuotaikų reiškėjas, o kaip mokslininkas konservatorius, architektas istorikas, restauratorius analitikas“ (Drėma, 1991, p. 48).Šio straipsnio tikslas–apibendrinti inžinieriaus architekto, dailininko Juozapo Kamarausko kūrybinės veiklos tyrimų visetą, išplečiant ir pagilinant atskiras analizės sritis, pabrėžiant esmines jo biografijos detales ir svarbiausius aspektus, pateikiant asmenines įžvalgas nuveikto darbo meninės dokumentalistikos, techninio piešinio svarbos aspektu. Taikyti tyrimo metodai apima publikacijų (literatūros) analizę, kūrybos artefaktų lyginamąją analizę, ekspertinį vertinimą. [Iš Įvado]

ENThe article is devoted to marking the 150th anniversary of the birth of the engineer architect and artist Juozapas Kamarauskas (1874–1946) and clarifying the facts of his biography. The real birthplace of this engineer, architect and artist is the border of Panevėžys and Anykščiai districts, more precisely the borders of Raguva, Traupis and Troškūnai parishes, the village Skauradai. Now this area is in the territory of Troškūnai ward of Anykščiai district. In 1892–1893, J. Kamarauskas studied at the Vilnius School of Drawing under the painter Ivan Trutnev (1827–1912), in 1893–1897, he studied at the Alexander Stiglitz School of Technical Drawing in St. Petersburg. While studying there, he also completed his studies at the Faculty of Architecture of the Institute of Civil Engineers in St. Petersburg, and obtained the education of an engineer architect. As a free listener, he honed his skills at the Imperial Academy of Fine Arts. J. Kamarauskas took an early interest in Lithuanian cultural and historical monuments, drew them in a unique technical style and left behind many drawings with iconographic value. In 1897–1916 and after the First World War, J. Kamarauskas served in Russian state and city services. In 1922, he returned to Vilnius, engaged in odd jobs, and painted views (vedutas) of the old city. In 1939–1940 and later J.Kamarauskas worked in the Board of Chief Engineer and Architect of Vilnius city. After the battles of the Second World War, in 1944–1945, J. Kamarauskas drew and sketched 40 streets of the Old Town of Vilnius, most affected during the war; this is considered his most important work. J. Kamarauskas created more than 4 thousand painting and graphic works. About 400 of them are kept in the Lithuanian Museum of Fine Arts, they are also in other national museums and private collections. The genre of the works ranges from neo-romantic historical landscape to accurate documentary.The architect and painter died on the 9th October, in 1946 in Vilnius; buried in Vilnius Antakalnis cemetery. n 2016, Lithuanian Art Museum and Regional Cultural Initiatives Centre published a catalogue-album of his works: Juozapas Kamarauskas, the Creative Legacy of the Artist, Engineer, and Architect in the Lithuanian Art Museum. The publication presents 538 of the artist's works, discusses and analyses the development of his works (architect's technical drawing), a kind of emotional changes, and significance in cultural history and heritage protection. Architects, landscape architects, city planners can still find iconographic data in J. Kamarauskas’ urban landscapes, inventory architectural drawings, which are so necessary to reveal and develop the city’s identity. [From the publication]

• "Apie vieną Vilniaus mylėtoją" / Rima Rutkauskienė. Juozapas Kamarauskas: dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinis palikimas Lietuvos dailės muziejuje / sudarytoja Rima Rutkauskienė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2016. P. 9-16, 17-20.
• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Gyvenimas atiduotas numylėtam Vilniui : Juozapui Kamarauskui 125 / Ona Mažeikienė. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2001, t. 4, p. 67-80.
• Juozapas Kamarauskas: dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinis palikimas Lietuvos dailės muziejuje / sudarytoja Rima Rutkauskienė. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus ; 2016. 195 p.
• Juozapo Kamarausko architektūrinis pasakojimas / Edita Povilaitytė-Leliugienė. Juozapas Kamarauskas: dailininko, inžinieriaus architekto kūrybinis palikimas Lietuvos dailės muziejuje / sudarytoja Rima Rutkauskienė. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2016. P. 23-26, 27-30.
• Kraštovaizdžio urbanizmo teoriniai ir praktiniai aspektai / Jūratė Kamičaitytė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė, Gabija Nutautaitė, Gabija Pekūnaitė. Kraštovaizdžio architektūra - teorijos ir praktikos aspektai 2022, 1 (7), p. 25-40.
• Meniškoji dokumento prigimtis : Juozapo Kamarausko kūryba / Rūta Statulevičiūtė. Logos (Vilnius). 2005, 42, p. 184-193. 2005, 43, p. 177-184.
• Raguva / [vyriausiasis redaktorius Romaldas Samavičius]. Vilnius : Versmė, 2001. 1120 p.
• Tarp meninės ir mokslinės vaizdinės rekonstrukcijos : Vilniaus Aukštutinės pilies atvejis / Edita Povilaitytė-Leliugienė. Mokslas - Lietuvos ateitis. 2017, t. 9, Nr. 1, p. 71-82.
• Vilniaus aukštutinės pilies rūmų ikonografija : nuo dokumentinio fiksavimo iki vizijų / Edita Povilaitytė. Lietuvos pilys. 2010, 5 (2009), p. 83-103.
• Vilniaus piešimo mokykla ir jos mokiniai / Jolanta Širkaitė. Kultūros istorijos tyrinėjimai. T. 3 / sudarytojas Vytautas Berenis Vilnius : Gervelė, 1997. P. 166-229.