The Potential of digital tools for developing pre-school children's language skills: teachers' experiences

LTMokslinėje literatūroje (Beinorienė, Gražienė, 2016; Kamandulytė-Merfeldienė, 2021; Braslauskienė, Turauskienė, 2022) akcentuojama, kad geri kalbiniai gebėjimai leidžia pažinti save ir pasaulį, veiksmingai bendrauti, dalyvauti visuomenės gyvenime, sėkmingai veikti. Pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį vaikai suvokia tradicijų, gimtosios kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę. Siekdami padėti priešmokyklinio amžiaus vaikams įgyti kasdieniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymuisi būtinas kompetencijas, priešmokyklinio ugdymo mokytojai vis dažniau naudoja skaitmenines priemones. Teorinė apžvalga leidžia teigti, kad skaitmeninių priemonių naudojimas integraliai ugdant įvairius priešmokyklinio amžiaus vaikų gebėjimus yra aktuali tema. Tad šiame straipsnyje keliamas probleminis klausimas – kokios yra mokytojų patirtys dėl skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus? Tyrimo objektas: mokytojų patirtys dėl skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimu. Tyrimo tikslas – atskleisti mokytojų patirtis dėl skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus. Tyrimo metodai: teoriniai (mokslinės literatūros ir dokumentų analizė); empiriniai (iš dalies struktūruotas interviu), kokybinė turinio (content) analizė. Siekiant atskleisti mokytojų skaitmeninių priemonių naudojimo galimybių patirtį ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus, pasirinktas iš dalies struktūruotas interviu. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, tyrimui atrinkti mokytojai, sukaupę prasmingos informacijos apie skaitmeninių priemonių naudojimo galimybes ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus.Atliekant tyrimą surinkti duomenys atskleidė, kad skaitmeninių priemonių naudojimas ugdant priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinius gebėjimus yra veiksmingas ugdymo procese, leidžia pedagogui naudotis naujausiais ištekliais, integruoti įvairias temas, taikyti aktyvaus ugdymo(si) metodus, išryškinti individualius vaiko gebėjimus, patirtį ir kt. Tyrimo dalyvių asmeninių patirčių kontekste dažniausiai taikomos tokios priemonės, kaip interaktyvioji lenta, kompiuteriai, optinės pelės, interaktyviosios grindys, mobiliosios, interaktyviosios smėlio dėžės – stalai, edukaciniai robotai ir kt. Visos šios priemonės padeda turtinti vaikų žodyną, tikslinti gramatinės kalbos sandarą, tobulinti pasakojimo įgūdžius ir formuoti skaitymo pradmenis. Pedagogės, rinkdamosi skaitmenines priešmokyklinio amžiaus vaikų kalbinio ugdymo(si) priemones, atsižvelgia į: vaikų amžių, individualius gebėjimus, specialiuosius ugdymosi poreikius, kitų specialistų rekomendacijas, ugdymo tikslą, uždavinius, grįžtamojo ryšio sistemingumo užtikrinimo galimybes.Tyrimo dalyvių asmeninių patirčių dėl skaitmeninių priemonių taikymo trūkumų radiniai atskleidė, kad dažniausiai tai: šių priemonių įsigijimo lėšų trūkumas, laiko įvairioms užduotims ir žaidimams kurti stoka, pasitaikantys techniniai nesklandumai. Tyrimo dalyvių patirtys atskleidė ir skaitmeninių priemonių galimybes, tai: pagalba sudarant palankias vaikų kalbėjimo, aktyvaus klausymo(si) tobulinimo sąlygas; pagalba, siekiant atliepti skirtingus vaikų ugdymo(si) poreikius; vaikų savarankiškumo ugdymo(si) įgalinimas; pagalba ugdant vaikų smulkiąją motoriką, formuojant skaitymo pradmenis; pagalba individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo(si) turinį; galimybių vaikui kartoti veiklą daug kartų ir taip patirti ugdymo(si) sėkmę sudarymas; ugdymo(si) proceso praturtinimas ir paįvairinimas, kt. Pagrindiniai žodžiai: skaitmeninės priemonės, kalbiniai gebėjimai, priešmokyklinis amžius. [Iš leidinio]

ENThe article analyses teachers’ experiences of the use of digital tools in the development of pre-school children’s language skills. Findings from the qualitative research revealed that the use of digital tools helps to open up these possibilities for preschoolers’ language development: improving children’s speaking and active listening skills; meeting children’s different educational needs; developing fine motor skills; developing reading skills; facilitating spontaneous learning; helping teachers to plan educational activities; individualising and differentiating the content of education; ensuring quality parent-teacher cooperation; etc. Teachers face the following difficulties when using digital tools to develop pre-school children’s language skills: a lack of funds to purchase digital tools; inaccurate information in digital space; inappropriate educational content for children; lack of methodological hours to create interactive tasks; etc. In the opinion of the informants, the success of the use of digital tools is determined by the teacher’s personal qualities, motivation, and the ability to apply effectively innovative educational methods. This is why teachers regularly participate in seminars and conferences, share best practices on social networks, etc. Keywords: digital tools, language skills, pre-school age. [From the publication]

• Active learning methods in developing children’s language skills at pre-school age: teachers’ attitudes / Rasa Braslauskienė, Erika Turauskienė, Jolanta Vaičiulienė. Regional formation and development studies. 2022, Nr. 2 (37), p. 29-42.
• Alfa kartos vaikų bruožai ir ugdymo(-si) ypatumai: pedagogų nuomonė / Aurelija Macijauskienė, Aida Norvilienė. Scientific research in education. Vol. 2 / editing: Rūta Girdzijauskienė, Liudmila Rupšienė, Lilia Žukauskienė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2018. P. 76-86.
• Dirbtinio intelekto panaudojimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdyme / Audronė Mecelienė, Indrė Neimantė. Studijos - verslas - visuomenė. 2024, 9, p. 134-143.
• Informacinių technologijų plėtra pradiniame ugdyme ir vaikų sveikatai palankios mokymo(si) aplinkos kūrimo ypatumai / Neringa Strazdienė, Lauryna Eirošė, Aida Norvilienė. Tiltai. 2018, Nr. 3 (81), p. 25-40.
• Kokybiniai tyrimai : principai ir metodai : vadovėlis socialinių mokslų studijų programų studentams / Vilma Žydžiūnaitė, Stanislav Sabaliauskas. Vilnius : Vaga, 2017. 375 p.
• Kokybinių tyrimų metodologija : vadovėlis vadybos ir administravimo studentams / Bronislovas Bitinas, Liudmila Rupšienė, Vilma Žydžiūnaitė. Klaipėda : S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008. 303 p.
• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Pradinių klasių mokinių kūrybinio rašymo gebėjimų ugdymas naudojant interaktyviąją lentą : disertacija / Agnė Saylik. Vilnius, 2014. 1 pdf (170 p.).
• Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu / Inga Gaižauskaitė, Natalija Valavičienė. Vilnius : Registrų centras, 2016. 391 p.