The Impact of school leaders on teachers' engagement in school improvement through an intergenerational diversity lens

LTŠio mokslinio straipsnio tikslas – išanalizuoti, kodėl skiriasi mokytojų įsitraukimas į mokyklų tobulinimą ir kaip mokyklų vadovų lyderystė galėtų paskatinti mokytojus efektyviau dalyvauti tobulinant mokyklą, atsižvelgiant į mokytojų priklausymą skirtingoms kartoms ir tų kartų ypatumus. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad specialus dėmesys kartų įvairovei yra būtinas, siekiant geriau suprasti mokytojų įsitraukimo į mokyklos tobulinimo procesą skirtumus. Mokslinių tyrimų apžvalga leido nustatyti, kad skirtingų kartų mokytojai turi unikalių įgūdžių, kompetencijų ir patirties (Solnet ir kt., 2012), jie skirtingai: įsitraukia į darbą ir organizaciją (Hammill, 2005), bendrauja (Harter ir kt., 2013), bendradarbiauja ir dirba komandoje (Tamer, 2020), naudoja technologijas savo veikloje (Marcus, Leiter, 2017), supranta pasitenkinimą darbu (Jones ir kt., 2018), prisitaiko prie pokyčių (Mathis, Jackson, 2012), skiriasi jų darbo vertybės ir požiūriai (Krahn, Galambos, 2014), darbo motyvacija (Yrle ir kt., 2005), lyderystės supratimas (Gentry ir kt., 2011), skirtingi ir jų nuolatinio mokymosi bei profesinio tobulėjimo poreikiai (Stutzer, 2019). Atliekant empirinį tyrimą bus siekiama atsakyti į šiuos klausimus: kokius kartų skirtumus pastebėjote tarp savo mokyklos mokytojų, kaip jie pasireiškia mokymo praktikoje ir bendraujant su mokiniais bei kolegomis; kaip vertinate mokyklų vadovų vaidmenį remiant ir valdant skirtingų kartų mokytojų poreikius bei lūkesčius jūsų mokykloje; kaip mokyklų vadovai galėtų veiksmingai išnaudoti skirtingų kartų mokytojų stipriąsias puses kuriant ugdymo aplinką; kokias praktikas, jūsų nuomone, gali taikyti mokyklų vadovai, kad sukurtų darnų ir bendradarbiaujantį, skirtingas mokytojų kartas apimantį kolektyvą; kaip mokyklų vadovai sudaro profesinio tobulėjimo galimybes ir teikia išteklius, prieinamus skirtingų kartų mokytojams?.Empiriniam tyrimui pasirinkta kokybinė metodologija, leidusi visapusiškai suprasti dalyvių realaus pasaulio patirtį ir subjektyvias tų patirčių interpretacijas. Metodologija apėmė konstruktyvistinį-interpretatyvistinį požiūrį, pagrįstą idėja, kad individai kuria savo reikšmes sąveikaudami su supančia aplinka. Tiesiogiai bendraudamas su dalyviais, tyrėjas siekė atskleisti subjektyvią reikšmę, kurią jie suteikė savo patirčiai. Siūlomu tyrimu nesiekiama propaguoti kartų stereotipų, priešingai – siekiama sutelkti dėmesį į unikalias kartų vertybes, elgesį ir įgūdžius. Empirinio tyrimo įžvalgos leidžia suprasti, kaip mokytojų kartų įvairovė gali veikti įvairius ugdymo aplinkos aspektus. Mokyklų vadovai, vertinantys kartų skirtumus, taikantys bendradarbiavimą skatinančias strategijas ir turintys bendrą tikslą, gali prisidėti prie darnios ir veiksmingos ugdymo aplinkos kūrimo. Atsižvelgdami į mokytojų įvairovę ir išnaudodami unikalias kiekvienos kartos stiprybes bei perspektyvas, mokyklų vadovai gali suburti sėkmingą ir darnią mokyklos bendruomenę. Išvados būtų naudingos, kuriant moksliniais tyrimais pagrįstas rekomendacijas dėl mokyklų vadovų praktinių vadybinių veiksmų (pvz., tokių, kaip įdarbinimas ir išlaikymas, pasitenkinimas darbu, karjeros valdymas, profesinis tobulėjimas, motyvavimas ir įgalinimas, mokytojo vaidmuo ir veiklos rezultatai, lyderystė ir kt.), skatinančių skirtingų kartų mokytojų grupes labiau įsitraukti į mokyklos tobulinimo procesus. Pagrindiniai žodžiai: mokyklos tobulinimas, mokytojų įsitraukimas, mokytojų kartų įvairovė, mokyklos vadovo poveikis. [Iš leidinio]

ENThe aim of the research study is to analyse how the leadership of school leaders could encourage teachers to participate more effectively in school improvement, taking into account the different generations of teachers and the specificities of those generations. The scientific literature suggests that a specific focus on intergenerational diversity is necessary to better understand differences in teacher engagement in school improvement. A qualitative methodology was chosen to provide a comprehensive and in-depth understanding of the participants’ real-world experiences and their subjective interpretations of those experiences. Fifteen school leaders from general education schools in Lithuania participated in the focus group discussion, and provided insights on how school leaders’ leadership may impact teachers’ engagement in school improvement initiatives, with the focus on addressing generational diversity. The proposed study does not aim to promote intergenerational stereotypes, but rather to focus on unique intergenerational values, behaviours and skills. The findings would be useful in developing research-based recommendations for school leaders’ practices (e.g. recruitment and retention, job satisfaction, career development, motivation and empowerment, teacher role and performance, leadership, etc) for encouraging groups of teachers of different generations to become more engaged in school improvement. Keywords: school improvement, teacher engagement, teachers’ intergenerational diversity, leader’s impact. [From the publication]

• Darbuotojų amžiaus įvairovės valdymas / Rūta Čiutienė, Rasa Railaitė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2013, Nr. 68, p. 25-40.
• Different generations’ attitudes towards work and management in the business organizations / Andrius Valickas, Kristina Jakštaitė. Human resources management and ergonomics. 2017, vol. 11, no. 1, p. 108-119.
• Karjeros sprendimus lemiančių veiksnių dinamika kartų kaitos kontekste / Vilija Stanišauskienė. Tiltai. 2015, Nr. 2 (71), p. 1-20.