The Discourse on the formation of permanent compulsory initial military service in Lithuania

LTPastaraisiais dešimtmečiais plėtojant demokratijos principus, įtvirtinant liberalaus teisingumo idealus ir vertybes bei neutralizuojant grėsmes tiek valstybių politikams, tiek piliečiams bei pačioms ginkluotosioms pajėgoms iššūkių kelia privalomosios pradinės karo tarnybos formavimo klausimas. Jis aktualus ir mokslininkams, vis gausėjant naujų tiriamų sričių. Pasibaigus šaltajam karui, nemaža dalis Europos valstybių sumažino nacionalines karines struktūras ir lėšas gynybai, nes vyravo požiūris, kad karo nebebus. Be to, liberaliose demokratijose ginkluotųjų pajėgų tikslas – politinėmis ir karinėmis priemonėmis užtikrinti visos visuomenės narių laisvę ir saugumą, o tai skatina privalomosios karo tarnybos, kaip „įpareigojančio pasiaukojimo“ formos, atmetimą. Po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Ukraina ir Lietuva sugrąžino šaukimą į kariuomenę. Ir kitose Europos Sąjungos valstybėse viešojoje žiniasklaidoje atsinaujino politinės diskusijos dėl privalomosios karo tarnybos sugrąžinimo. Privalomosios karo tarnybos aktualumas skatina domėtis šiuolaikiniu jos formavimu, kuris gali būti apibūdinamas kaip daugialypis ir ginčytinas reiškinys, įtraukiantis įvairius veikėjus ir veiksnius, nes iš esmės privalomosios karinės tarnybos formavimas tampa politine užduotimi, kurią tenka spręsti politikams, per kuriuos gynybos ir saugumo politika įgyvendinama praktiškai. Svarbus aspektas – politinis diskursas, kuris mokslinėje literatūroje plačiai analizuojamas, tačiau bendrame karinės tarnybos formavimo kontekste tai dar santykinai nauja tema. Nors politinis diskursas yra tik vienas iš bendrą politinį suvokimą apie privalomąją pradinę karo tarnybą formuojančių veiksnių, jis, be abejonės, daro poveikį šios tarnybos tvarumui bei gynybos politikai ir praktikai nacionaliniu lygmeniu.Atlikto tyrimo radiniai leidžia teigti, kad per pastaruosius kelis dešimtmečius (1992–2020 m.) Lietuvos politinių partijų rinkiminėse programose privalomosios pradinės karo tarnybos tema dažniausiai buvo traktuojama paviršutiniškai, aiškaus, išsamaus požiūrio į šią tarnybą taip ir nepateikta. Pastebėtina, kad politinių partijų rinkimų programose apie privalomąją karo tarnybą 1992–2000 m. kalbama nedaug ir partijų pozicijos gana panašios, 2001–2010 m. vyksta prieštaringa kelių partijų diskusija dėl privalomosios karo tarnybos reikšmės, o nuo 2011–2020 m. apie tai kalbama daugiausia, tolygesnė tapo ir politinių partijų pozicija. Remiantis tyrimo duomenimis matyti, kad komunikuojamas gana siauras privalomosios karo tarnybos turinio spektras, atskleidžiantis formuojamą politinę dienotvarkę. Didesnis dėmesys skirtas karo prievolės įstatymui, šauktinių skaičiaus mažinimui (ar jų atsisakymui) arba tokios tarnybos palaikymui, atrankos as pektams, šauktinių būtinumo pagrindimui (geopolitinė situacija), jaunuolių savanorystei. Politinių partijų rinkiminėse programose dominuoja pasisakymai, demonstruojantys vieningą konservatorių požiūrį į privalomąją pradinę karo tarnybą, jie skiriasi nuo kitų partijų, besiorientuojančių į kintančius geopolitinius veiksnius, kurie lemia jų poziciją dėl tokios karo tarnybos formavimo. Politinių partijų rinkimų politinėse programose privalomoji pradinė karo tarnyba tyrimo laikotarpiu vertinta labiau teigiamai nei neigiamai. Visgi privalomosios karo tarnybos formavimo tema tapo ypač aktuali, siekiant atliepti su Rusija susijusią kintančią nacionalinio saugumo riziką, tai galimai rodo visuomenės nesaugumo požymius Lietuvoje.Galiausiai matyti tam tikra nestabilumo ar neapibrėžtumo dėl privalomosios pradinės karo tarnybos for mavimo Lietuvoje problema: trūksta politinių partijų gebėjimo įgyvendinti ilgalaikę tokios tarnybos strategiją tiek kokybiniu, tiek kiekybiniu aspektais. Pagrindiniai žodžiai: Lietuva, kritinė diskurso analizė, politinis diskursas, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba. [Iš leidinio]

ENIn liberal democracies, the aim of the national armed forces is to protect the freedom and security of society as a whole by political and military means, which leads to the rejection of compulsory military service as an obligatory form of self-defence. However, in the context of shifting geopolitical stability, the subject of compulsory military service is growing in importance in the political discourse. The present paper analyses the political discourse on the formation of permanent compulsory initial military service in Lithuania, and places a particular focus on party programmes in elections held between 1992 and 2020. The content spectrum as regards permanent compulsory initial military service represented in the party programmes of Lithuanian political parties between 1992 and 2020 is scarce, and gives a sketchy image of the service. By communicating the risks associated with being limited to professional military service alone, the Conservatives make more frequent attempts than others at creating a political discourse on permanent compulsory initial military service. By contrast, other political parties focus on the circumstances associated with the geopolitical situation. Keywords: Lithuania, critical discourse analysis (CDA), political discourse, permanent compulsory initial military service. [From the publication]

• Kariuomenės modelio konstravimas Lietuvos politiniame diskurse / Gražina Miniotaitė. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2009, t. 7, p. 197-214.
• Mąslaus Vyčio beieškant : lietuviškos karinės minties raida ir būklė po nepriklausomybės atkūrimo (1990-2014) / Deividas Šlekys. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2015. 234 p.
• Profesionalioji kariuomenė : Vakarų šalių patirtis ir perspektyvos Lietuvoje / Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ; atsakingoji redaktorė Jūratė Novagrockienė ; vertėja Genovaitė Laugalienė. Vilnius : Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2005. 183, [1] p.
• Spartėjančios visuomenės politinis režimas : Lietuvos politinės sociologijos studija / Vaidutis Laurėnas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. 459 p.
• Valstybės gynybos konstitucinis institutas: teisinio reguliavimo raida ir problemos : disertacija / Kristina Kenstavičienė. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. 352 p.