Dėl oikonimo Ginùčiai kilmės ištakų

LTStraipsnyje aptariama Ignalnos r. sav. esančio Ginùčių kaimo vardo raida ir kilmė. Ši gyvenvietė įsikūrusi šalia piliakalnio, ant kurio greičiausiai stovėjo Liñkmenų pilis, istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1373 metais, todėl kai kuriuose ankstesniuose darbuose oikonimo susidarymas sietas su pilies gynyba ir šis vietovardis kildintas iš liet. gnti(s) ‘vaduoti ką užpuolus; atremti puolimą’. Remiantis gyvenamosios vietos vardo užrašymų XVI–XX amžiaus istorijos šaltiniuose analize rekonstruojama ankstesnė jo forma *Ginutėnai, pirmą kartą paminėta 1554 metais ir vartota iki XX amžiaus pradžios. Konstatuojama, kad iš gyvosios kalbos užrašytas tik dabartinis variantas Ginùčiai, kuris istorijos dokumentuose fiksuotas nuo XVII amžiaus I pusės. Nuo to laiko abi formos vartotos pramaišiui, kol XX amžiaus I pusėje įsigalėjo priesagos -ėnai neturintis oikonimas. Pirminė forma *Ginutėnai kildinama iš patroniminio avd. *Ginutėnas, kurio galimumą patvirtina iki šių dienų išlikusi pvd. Ginùtis bei istoriniai antroponimai Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, Ginutatis. Pabrėžiant, kad šie asmenvardžiai bent nuo XVI amžiaus vidurio neužfiksuoti Ginùčių kaime ar netolimose apylinkėse, daroma prielaida, jog čia jie galėjo būti anksčiau. Vėlesnės oikonimo formos Ginùčiai atsiradimas siejamas su XVII ir XVIII amžiaus šaltiniuose (daugiausia bažnyčių metrikuose) pastebėtu besikaitaliojančių gyvenamųjų vietų vardų su priesaga -ėnai ir be jos vartojimu. ESMINIAI ŽODŽIAI: oikonimų raida, oikonimų kilmė, vietovardžių su priesaga -ėnai daryba, kaimo vardas Ginùčiai, asmenvardžiai su kamienu Ginut-. [Iš leidinio]

ENThe article explores the evolution and origin of the name of Ginučiai village nestled within Ignalina district municipality. Positioned close to the hillfort presumed to have housed the Linkmenys castle, initially documented in historical records dating back to 1373, the settlement’s history intertwines with this fortress. Consequently, some earlier studies have linked the oikonym’s formation to the castle’s defensive nature, suggesting its origins stems from Lith. ginti(s) ‘to save someone or something from an attack; to repel an attack’. Based on the analysis of historical sources spanning from the 16th to the 20th century, the earlier form of the oikonym can be reconstructed as *Ginutėnai, initially documented in 1554 and remaining in use until the early 20th century. It is deduced that the variant Ginùčiai, present in historical documents from the first half of the 17th century, was prevailing form in common usage. Subsequently, both forms were used interchangeably until the version without the suffix -ėnai gained prominence in the first half of the 20th century. The primary form *Ginutėnai is derived from the patronymic personal name *Ginutėnas the likelihood of which is confirmed by the extant surname Ginùtis and historical anthroponyms Piotr Ginutis, Iasiul Ginutaytis, Ginnute, Ginnuttis, and Ginutatis. These names were documented in Ginučiai village or its vicinity from at least the mid-16th century, suggesting a probable earlier presence in this area. The immergence of the later oikonym form Ginùčiai is associated with the interchangeable usage of oikonyms with or without the suffix -ėnai, evident in the 17th and 18th century sources, particularly within church records. KEY WORDS: development of oikonyms, origin of oikonyms, formation of toponyms with the suffix -ėnai, village name Ginùčiai, personal names with the stem Ginut-. [From the publication]

• Baltische Ortsnamen in Ostpreußen / bearbeitet Grasilda Blažienė ; Kommission für Vergleichende Sprachwissenschaft der Akademie der Wissenschaften und der Literatur, Mainz. Stuttgart : Franz Steiner Verlag, 2005. 413 p.
• Bemerkungen zur Problematik der baltischen Ortsnamen westlich der Weichsel / Darius Ivoška. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 74, p. 208-225.
• Breslaujos dekanato vizitacija 1782-1783 m., atlikta Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio parėdymu / Lietuvių katalikų mokslo akademija ; parengė Romualdas Firkovičius. Vilnius : Katalikų akademija, 2008. XI, 464 p.
• Daiktavardžių darybos raida / Saulius Ambrazas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993-2000. 2 t.
• Dėl kai kurių lietuvių oikonimų darybos ir kilmės dvejopumo / Laimutis Bilkis. Acta linguistica Lithuanica. 2012, t. 66, p. 99-118.
• Die Baltischen Ortsnamen im Samland / bearbeitet von Grasilda Blažienė. Stuttgart : Steiner, 2000. 187 p.
• Ignalinos kraštas : vietovių istorinė-statistinė apžvalga amžių tėkmėje / Romutis Matkevičius (Matusa). Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2019. 794 p.
• Lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės / Daiva Sinkevičiūtė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 315 p.
• Lietuvių helonimų daryba : priesaginiai ir priesagėtieji helonimai / Laimutis Bilkis. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 497 p.
• Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis / Tomas Baranauskas. Lietuvos archeologija. 2003, t. 24, p. 57-106.
• Lietuvos priesaginiai oikonimai : disertacija / Marija Razmukaitė. Vilnius, 1998. 133 lap.
• Lietuvos vietovardžių žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-. t. (646, 520, 380 p.).
• Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIII‒XIX a.) / Aušra Žemienė. Vilnius : Technika, 2017. 240 p.
• Oikonimai Lankeliškių parapijos XVII amžiaus bažnytinėje knygoje / Vitalija Maciejauskienė. Archivum Lithuanicum. 2009, t. 11, p. 159-188.
• Priesaginės darybos lietuvių oronimai : disertacija / Dalia Kačinaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2009. 186 p.
• Senosios Lietuvos šventvietės. Aukštaitija / Vykintas Vaitkevičius. Vilnius : Diemedis, 2006. 783 p.
• Šiaulių žemė Viduramžiais : sunaikintų pilių lokalizacijos problemos / Robertas Jurgaitis. Darbai ir dienos. 2005, t. 44, p. 63-81.
• XIX a. pradžios Joniškio krašto oikonimija / Ilona Mickienė, Aurina Venislovaitė. Lituanistica. 2011, Nr. 2, p. 154-165.
• XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai / Jonas Palionis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 204 p.
• XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokų metrikų knyga / Vidas Garliauskas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 173 p., [2] faks. lap.
• XVII a. pabaigos - XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai / Jonas Palionis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2008. 327 p.