LTStraipsnyje aptariama Lietuvos mokyklų architektūrinė raida tarpukariu. Laikomasi kompleksiškumo principo, gretinant švietimo nuostatas su ugdymui skirtos fizinės aplinkos formavimu. Mokyklų architektūra analizuojama funkciniu, planiniu, erdviniu, kompoziciniu ir estetiniu požiūriais. Pradžios mokyklų ir gimnazijų architektūrinis tyrimas konstruojamas pagal chronologiją. Išryškėjo Lietuvos mokyklų architektūros tarpukariu daugialypis kismas, pasireiškęs pastatų dydžio įvairove ir tolygesniu jų teritoriniu pasklidimu; medžiagos ir konstrukcijos, funkcinės sudėties ir erdvinio organizavimo kaita, formos raiškos transformacija. Pradinių mokyklų evoliucijoje akivaizdus pokyčių dinamiškumas – nuo medinio namo su klasės patalpa iki profesionalios architektūros mūrinio pastato su daugiakomplekte struktūra ir įvairialype funkcine sandara. Gimnazijos esmingai kito pastatų dydžio, paskirčių įvairovės, erdvinio organizavimo ir formodaros aspektais. Ketvirtajame dešimtmetyje išryškėjo mokyklų tipologijos architektūrinis modelis, pagrįstas funkciniu kompleksiškumu, racionaliu patalpų grupavimu, logiška erdvine sąranga, technologine kokybe ir nuosaikia modernistine estetika. Reikšminiai žodžiai: mokyklų architektūra, pradžios mokyklos, gimnazijos, funkcinė programa, mokyklų pastatų architektai. [Iš leidinio]
ENThis article examines the architectural development of Lithuanian schools during the interwar period. Adopting a comprehensive approach, it juxtaposes educational provisions with the formation of the physical environment for education. School architecture is analyzed from functional, spatial, compositional, and aesthetic perspectives. The study of primary schools and gymnasiums is organized chronologically. During the interwar period, Lithuanian school architecture underwent multifaceted changes, reflected in the variety of building sizes and their more even territorial distribution. There were significant changes in materials and construction methods, functional composition, spatial organization, and artistic expression. Two developmental phases emerged: the beginning and the becoming. The first decade was marked by traditional architecture featuring wooden structures, standard designs, and repetitive layouts that combined educational and residential functions with a historicist aesthetic. In the second decade, masonry schools were constructed based on individual, professionally designed projects. The functional programme expanded to better meet educational needs, incorporating functional zoning, spaciousness, technological innovations, and modernist aesthetic tendencies.The evolution of primary schools during this period exhibits a dynamic shift from simple wooden structures housing a single classroom to professionally designed masonry buildings featuring multi-classroom structures and diverse functional arrangements. Concurrently, gymnasiums underwent substantial transformations, characterized by changes in building size, utilization diversity, spatial organization, and architectural form. During the 1930s, a distinct architectural model for school typology emerged, emphasizing functional complexity, logical room grouping, spatial organization, technological advancements, and a restrained modernist aesthetic. Keywords: school architecture, primary schools, gymnasiums, functional programme, school building architects. [From the publication]