The Problems of eco-labelling in Lithuania

LTDabar vienos iš populiariausių tausojamosios plėtros priemonių yra aplinkosauginio ženklinimo (angl. eco-labelling) programos ir aplinkosaugos vadybos sistemos. Šio darbo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti gaminių ir paslaugų aplinkosauginio sertifikavimo ir ženklinimo priemonių taikymo plėtros pasaulyje tendencijas ir išryškinti jų platesnio panaudojimo Austrijoje ir Lietuvoje galimybes. Aplinkosauginio ženklinimo programos efektas labai priklauso nuo sertifikavimo kriterijų tinkamumo, nuo rinkos dalies, nuo pirkėjų informuotumo ir pirkimo prioritetų įsigyjant prekes, gamintojų ir pardavėjų ekologinio išprusimo, lankstumo ir kt. Vienas iš būdų įvertinti teigiamą šių programų įtaką aplinkai yra ištirti vartotojus (aplinkosauginių ženklų atpažįstamumą, prioritetus, ekologinę kultūra ir nuostatas) ir apklausti gamintojus. Aplinkosauginio ženklinimo ekonominis veiksmingumas ir ekologiškų produktų pardavimų didėjimas priklauso nuo minėtų ženklų atpažįstamumo ir to, kaip jų prasmę ir vertę suvokia vartotojai. Atliktų tyrimų rezultatai patvirtina, kad Lietuvoje būtina plėtoti vartotojų ekologinį švietimą, nes tik trečdalis vartotojų įsigydami prekes kreipia dėmesį į jų ekologiškumą, o nacionalinį savo šalies AŽ atpažįsta vos 2 proc. respondentų. Tik ekologiškai išprusęs vartotojas taps kompetentingas ir reiklus pirkėjas, tuo versdamas verslo atstovus ir valstybės institucijas veikti kryptingai šioje srityje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aplinkosauginis ženklinimas; Mažinti.

ENToday, one of the most popular means for sparing development is the programs of eco-labelling and the systems of environmental protection management. The aim of this work is to analyse and generalize the development tendencies for the application of eco-certification and eco-labelling measures of products and services in the world and to emphasize the opportunities of their wider use in Austria and Lithuania. The effect of eco-labelling program largely depends on the suitability of certification criteria, part of the market, way for informing the clients, purchasing priorities while acquiring goods, ecological sophistication of producers and sellers, flexibility, etc. One of the ways to evaluate the positive influence of these programs on environment is to analyse consumers (recognizability of eco-labels, priorities, ecological culture and attitudes) and to question producers. The economic effectiveness of eco-labelling and growth of ecological production selling depends on the recognizability of the mentioned labels and the way for the consumers to perceive their meaning and value. The results of the performed researches confirm that it is necessary to develop ecological education of consumers in Lithuania, because only the third of consumers pay attention to their ecology while buying products and only 2 per cent of respondents recognize the national eco-labels of their own country. Only an ecologically sophisticated consumer will become a competent and demanding buyer, in such a way obliging the representatives of business and state institutions to act purposefully in this sphere.