LTProfesinei veiklai žmogus paskiria didžiąją dalį savo laiko ir energijos. Socialinio darbuotojo profesija yra ta profesija, kurios atstovams labai svarbus jų asmeninis tinkamumas tai veiklai (Žalimienė, 1998-1999). Kiekvieno asmens profesinė sėkmė priklauso nuo to, kaip žmogus, pažinęs pats save, savo gebėjimus, įgijęs profesinių žinių ir įgūdžių, geba įsitvirtinti darbo rinkoje. Ypač svarbu asmenybės socialinė kompetencija ir jos bendrieji gebėjimai (Rose, 1975; Тетерский, 2000; Гулина, 2002). Socialinė kompetencija – tai gebėjimas lanksčiai spręsti problemas ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Specialistui svarbu suvokti savo vaidmens turinio apibrėžtumą (Berzonsky, Ferrari (1996); Gurman, Long (1994); Suslavičius, Valickas,1999), įvaldyti komunikacijos ir socialinės kontrolės įgūdžius (Шибутани, 1998). Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti socialinių darbuotojų socialinės kompetencijos ypatumus bei profesinės karjeros galimybes, atliekant savo profesinį vaidmenį. Apibendrinus gautus rezultatus galime teigti, jog socialinių darbuotojų socialinės kompetencijos sritys – tokios kaip įgūdžiai, žinios ir vertybės nėra pakankamos, nors jo profesinėje veikloje ir sudaromos pakankamos galimybės siekti karjeros ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Lemiamas vaidmuo tenka pačio socialinio darbuotojo asmeninės sėkmės siekimo motyvacijai. Socialinio darbo ir socialinės kompetencijos pagrindinis požymis yra „problemų sprendimas“. Taigi, socialinis darbuotojas, norėdamas sėkmingai išspręsti ne tik savo, bet ir kliento problemas turi ne tik turėti praktinių įgūdžių ir teorinių žinių, bet ir būti socialiai kompetentingas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinių darbuotojų profesinė kompetencija; Profesinė kompetencija; Socialinė kompetencija; Professional competence of social workers; Professional competence; Social competence.
ENPeople devote the major share of their time and energy to professional activity. A social worker‘s vocation is a profession to the representatives of which personal suitability to that activity is very important (Žalimienė, 1998-1999). Each individual‘s professional success depends on how the individual, after getting to know oneself, his/her capabilities, and after acquiring some professional knowledge and skills, is capable of establishing him/herself in the labor market. The personality’s social competence and his/her general capabilities are particularly important (Rose, 1975; Тетерский, 2000; Гулина, 2002). Social competence refers to the ability to approach problem solving flexibly and to adapt to the surrounding conditions. For a specialist, it is important to comprehend the explicitness of the content of his/her role (Berzonsky, Ferrari (1996); Gurman, Long (1994); Suslavičius, Valickas, 1999), to master the communication and social control skills (Шибутани, 1998). The purpose of this article is to analyze the peculiarities of social workers’ social competence and professional career opportunities, while performing their professional role. After summarizing the obtained results, it can be stated that the following areas of social workers’ social competence, such as skills, knowledge, and values, are not sufficient, regardless of relevant opportunities being created in their professional activities to seek a career and acquire higher qualification. The crucial role falls upon the social worker’s motivation to strive for personal success. “Problem solving” is the main feature of social work and social competence. Thus, in order to deal successfully with his/her own problems as well as those of their clients, social workers must possess practical skills and theoretical knowledge as well as be socially competent.