LTStraipsnyje pristatoma XX a. ketvirtojo dešimtmečio Lietuvos draugijų politika ir ją pagrindusios ideologinės nuostatos. 1936 m. priėmus Draugijų įstatymą susiaurinta savanoriškų asociacijų autonomija, todėl valdžiai prireikė argumentuoti intervenciją į draugijų reikalus. Autoritarinio režimo vadai rėmėsi organizuotos visuomenės idėja, kurios esmė – glaudus draugijų ir valstybės bendradarbiavimas. Straipsnyje gilinamasi į organizuotos visuomenės koncepciją ir jos sąsajas su korporatyvizmu, galiausiai apžvelgiami valdžios institucijų rengti draugijų pertvarkymo planai. Siekiama įvertinti, kiek tuometė draugijų politika, organizuotos visuomenės idėja ir korporatyvizmas prieštaravo ar derėjo su pilietinės visuomenės idealais. RAKTINIAI ŽODŽIAI: pilietinė visuomenė, draugijos, korporatyvizmas, organizuota visuomenė, tarpukario Lietuva. [Iš leidinio]
ENThe article presents the political decisions affecting associations and the ideological attitudes underlying them in Lithuania during the 1930s. The 1936 Law on Associations narrowed the autonomy of voluntary associations creating a need for the government to argue for intervention in the affairs of associations. The leaders of the authoritarian regime relied on the idea of organised society based on close cooperation between associations and the state. The article explores the concept of organised society and its links with corporatism, and looks at the plans of the authorities to reform associations. The aim is to assess the extent to which political decisions affecting associations, the idea of organised society, and corporatism were against or in line with the ideals of civil society. KEYWORDS: civil society; associations; corporatism; organised society; interwar Lithuania. [From the publication]