LTM. Tomkiewicz tyrimas apibendrina gausią istoriografiją ir memuaristinę literatūrą apie Paneriuose vokiečių okupacijos metais vykusias žudynes, ypač apie šioje vietoje nužudytus lenkus. Tiesa, dalis autorės teiginių yra pasenę ir neatitinka naujausių istorinių tyrimų išvadų, pvz., teiginys, kad prasidėjus karui Birželio sukilime dalyvavo apie 100 tūkst. sukilėlių, lietuvių istoriografijoje imtas kvestionuoti jau beveik prieš 30 metų, teigiant, kad sukilime dalyvavo apie 10–15 tūkst. asmenų. Šis ir panašūs netikslumai, manytina, atsirado dėl to, kad autorė, aptardama Lietuvoje veikusį antisovietinį pogrindį ar vokiečių okupacinės valdžios Lietuvoje struktūras, remiasi prieš 20 metų ir seniau išleistais veikalais, už savo tyrimo ribų palikdama išsamų ir fundamentalų Christopho Dieckmanno darbą apie vokiečių okupaciją Lietuvoje ar kitų autorių naujesnius tyrimus. Stipriausia šios monografijos pusė yra trečiajame skyriuje pateikiami Paneriuose sušaudytųjų skaičiavimai, taip pat jau minėtas 406 identifikuotų lenkų aukų sąrašas. Paneriuose sušaudytųjų skaičius istoriografijoje kelia daug klausimų ir yra vertas atskiros įvairių šalių tyrėjų akademinės diskusijos. Šio klausimo aktualumą lemia ir tai, kad autoriai remiasi skirtingais skaičiavimais, dokumentiniais šaltiniais ar liudytojų pasakojimais. Pvz., sovietų Ypatingoji komisija, atlikusi savo tyrimą Paneriuose, konstatavo, kad šioje vietoje nužudyta 100 tūkst. aukų, o „degintojų“ komandos narių liudijimais, šie skaičiai svyruoja tarp 56–68 tūkst. Klausimų kyla ir dėl Paneriuose sušaudytų atskirų tautybių aukų skaičiaus. [Iš teksto, p. 243]