LTVilniaus cechų ir amatų istorijos tyrėjams yra nepakeičiami 1939 m. pradėti leisti, bet dėl prasidėjusio karo nebaigti spausdinti Henryko Łowmiańskio, Marijos Łowmiańskos ir Stanisławo Kościałkowskio parengti 1495–1759 m. Akty cechów wileńskich. Šiame leidinyje paskelbtas 831 su cechais ir įvairiais amatais bei amatininkais susijęs dokumentas ar jų aprašymas: valdovų ir magistrato suteiktos privilegijos steigti Vilniuje cechus, jų patvirtinti cechų statutai, teismų aktai, cechų korespondencija bei įvairūs prašymai, atleidimai nuo mokesčių, meistrų testamentai bei kiti su amatais susiję dokumentai. Knygos parengėjai dalį joje skelbtų aktų perleido iš jau anksčiau skelbtų leidinių (daugiausia iš Vilniuje XIX a. antroje pusėje – 1915 m. veikusios rusų valdžios sudarytos Archeografinės komisijos parengtų leidinių), bet didžioji dalis dokumentų surinkta iš įvairių jiems tuo metu (tarpukariu) pasiekiamų istorinių šaltinių saugyklų. Deja, parengėjams liko neprieinamas svarbiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų archyvas – Lietuvos Metrika (toliau – LM). Ji po Trečiojo Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimo XVIII a. pabaigoje buvo išvežta į Sankt Peterburgą, o vėliau – į Maskvą ir po bolševikinio perversmo 1917 m. faktiškai tapo neprieinama tyrėjams iki pat XX a. šešto dešimtmečio. Šiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinės kanceliarijos archyve, vadinamosiose Užrašymų knygose, įrašyta gausybė privilegijų, valstybinių potvarkių, valdovų raštų ir kitų aktų, tarp jų ir Vilniui skirtų dokumentų. Apie LM išskirtinę reikšmę Vilniaus istorijos tyrimams jau yra rašęs Antanas Tyla. [Iš straipsnio, p. 195]