LTStraipsnyje, remiantis Rusijos archyvų medžiaga bei kitais šaltiniais, atskleidžiami ir analizuojami sovietinės žemės reformos 1944–1948 m. politiniai ir socialiniai-ekonominiai aspektai, nagrinėjami statistiniai kiekybiniai rodikliai, siekiama naujai interpretuoti bei įvertinti žemės reformos tikslus, eigą ir padarinius, parodyti, kaip buvo keičiama ir kokia tapo kaimo visuomenės socialinė-ekonominė struktūra. Tyrimo rezultatai leidžia pagrįstai teigti, kad po reformos Lietuvoje įsivyravo smulkūs ir maži ūkiai, o ne vidutiniai, kaip teigė sovietinė istoriografija ir valdžia. Tai buvo LKP(b) CK vadovybės tikslingos ir orientuotos į kolektyvizaciją politikos rezultatas, o ne žemės trūkumo padarinys. Žemės reformą galima traktuoti kaip socialinę revoliuciją, kuri lėmė kardinalius kokybinius socialinius-ekonominius pokyčius kaime, tačiau politinis tikslas patraukti į savo pusę didesnę dalį valstiečių nebuvo pasiektas. RAKTINIAI ŽODŽIAI. Žemės reforma 1944–1948 m., žemės ūkio sistema, socialinė-ekonominė struktūra, mažažemiai, bežemiai, pasiturintys valstiečiai, buožės, LKP(b) CK, VKP(b) CK, ekspropriacija, konfiskavimas. [Iš leidinio]
ENBased on Russian archival materials and other sources, the article reveals and analyses the political and social-economic aspects of the Soviet land reform of 1944–1948, examines statistical quantitative indicators. It seeks to reinterpret and reassess the objectives, the course, and the consequences of the land reform and to show how the socio-economic structure of the rural society was being changed and what it became. The results of the study suggest that it is reasonable to conclude that after the reform, Lithuania was dominated by small rather than medium-sized farms as claimed by Soviet historiography and the Soviet authorities. This was the result of a targeted and collectivisation-oriented policy of the leadership of the Central Committee of the Lithuanian Communist Party (Bolsheviks) and not the result of land shortage. The land reform can be seen as a social revolution, which led to radical qualitative socio-economic changes in the countryside, but the political goal of winning over a larger part of the peasantry to their side was not achieved. KEYWORDS: Land reform of 1944–1948, agricultural system, socio-economic structure, smallholder peasant, landless peasants, well-off peasants, prosperous peasants, CC LCP(b), CC All-Union CP(b), expropriation, confiscation. [From the publication]