LTPirmieji išlikusiuose šaltiniuose minimi Vilniaus vyskupijos sinodai labiausiai siejami su vyskupais Jonu iš Lietuvos kunigaikščių (1519–1536), Pauliumi Alšėniškiu (1536– 1555) ir Valerijonu Protasevičiumi-Šuškovskiu (1556–1579). Sinodas – vietinės dvasininkijos susirinkimas vyskupijos centre, kur vyskupas, prelatai, kanauninkai ir visi vyskupui pavaldūs dvasininkai svarsto einamuosius reikalus, susijusius, pvz., su dvasininkų drausme, būtinybe surinkti pinigų Bažnyčios arba valstybės reikmėms, Bažnyčios organizacijos klausimais. Taip pat svarstomi dvasininkų ir pasauliečių nusižengimai, neretai – bylos dėl nekilnojamojo turto. Iš kitos pusės, vizituodamas vyskupas iš centro išsiuntinėdavo savo atstovus, arkidiakoną arba jo išrinktus pavaduotojus aplankyti ir aprašyti vyskupijos parapijų būklę, t. y. jų turtą ir dokumentiką. Savaime tokios valdymo priemonės – svarbios Bažnyčios kultūros, administravimo raidos apraiškos. Straipsnyje aptariama, kaip XVI a. pirmoje pusėje vykdavo sinodai, koks buvo jų ceremonialas, jų tikslai; atkreipiamas dėmesys, kokie jų išlikę šaltiniai bei kokia jų platesnė įtaka Lietuvos dvasinės ir materialinės kultūros istorijai. Raktiniai žodžiai: Vilniaus vyskupija, vyskupijos sinodai, Gniezno provincijos sinodai, dvasininkija. [Iš leidinio]
ENThe first synods of the diocese of Vilnius mentioned in surviving sources are connected with bishops John of the Lithuanian Dukes (1519–1536), Paulius Alšėniškis (1536–1555), and Valerijonas Protasevičius-Šuškovskis (1556–1579). A synod is a gathering of diocesan clergy in a central place, where the bishop, prelates, canons, and the whole diocesan clergy discuss current affairs concerning clerical discipline, the need to collect funds for the needs of Church and State, and matters of Church organisation. The miscreance of local clergy and lay folk, especially in matters concerning landed property are judged. On the other hand, a visitation involves the bishop sending out from the centre officials, connected with his archdeacon to assess the material and spiritual condition of parishes. Such means of diocesan administration are important expressions of ecclesiastical and social development. It is worthwhile examining the functioning of synods and their aims in Lithuania during the first half of the sixteenth century, including their ceremonies and organisation within the wider social context. KEYWORDS. Diocese of Vilnius, diocesan synods, Gniezno provincial synods, clergy. [From the publication]