Postmodernybė ir teologijos atsinaujinimas

LTStraipsnyje filosofiniu aspektu nagrinėjamas šiuolaikinio mokslinio ir teologinio žinojimo būvis globalizacijos iššūkius patiriančioje Vakarų kultūroje. Apžvelgiamos sąlygos, lėmusios tariamą gamtos ir humanitarinių mokslų konfliktą, ir daroma prielaida, kad įtakingi mokslininkų sluoksniai (Lietuvoje veikiami užsienio kolegų savivokos) vis dar yra stipriai įtakojami scientistinės ideologijos, kuri vieninteliu reikšmingu ir racionaliu laiko mokslinį pažinimą. Scientizmo, kurio atgarsiai pasiekia ne tik plačiąją visuomenę, bet ir katalikų teologus, ieškančius glaudesnio ryšio su visuomene, vienas nuosekliausių kritikų P. Feyerabendas atkreipia dėmesį, kad mokslas, tapęs ideologizuota ir vartotojiška žinojimo forma, yra pavojingas laisvosios visuomenės pamatiniams principams. Tad prasmingą mokslo, visuomenės ir Bažnyčios dialogą įgalintų postmodernybei artima atvira polimorfiška filosofija, griaunanti ideologinius tabu ir skatinanti kultūrinę įvairovę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokslo filosofija; Postmodernybė; Globalizacija; Philosophie of science; Theology; Globalization; P. Feyerabend; C. Kavaliauskas.

ENThe article provides a philosophical examination of the state of contemporary scientific and theological knowledge in the Western culture experiencing the challenges of globalisation. The circumstances that led to the alleged conflict between natural and social sciences are discussed. It is suggested that the influential scientific community (affected by the ideas of foreign colleagues) are still heavily under the spell of scientistic ideology, which considers scientific knowledge as the only significant and rational source of knowledge. Paul Feyerabend, one of the most consistent critics of scientism, which influences not only the general public but also the Catholic theologians striving for a closer relation with the society, argues that, when science becomes an ideological and consumerist form of knowledge, it threatens the foundational principles of the free society. Thus, a postmodernist polymorphic philosophy that destroys ideological taboos and encourages cultural diversity would enable a meaningful dialogue between the science, the society and the Church.