LTJAV lietuviai tautininkai, 1941 m. pasitraukę iš bendros JAV lietuvių politinės organizacijos Amerikos lietuvių tarybos, pradėjo savarankišką politinę veiklą kovodami dėl Lietuvos nepriklausomybės. Įkūrė savo organizacijas: 1941 m. – Lietuvai vaduoti sąjungą, prie kurios buvo įkurta American Friends of Lithuania, 1943 m. – Amerikos lietuvių tautininkų centrą, 1944 m. – Amerikos lietuvių misiją. 1946–1947 m. susilpnėjęs tautininkų judėjimas ir nuolatinis išeivijos bei Europos lietuvių reiškiamas noras matyti JAV lietuvių politinės veiklos vienybę, vertė tautininkus keisti savo poziciją. 1947 m. prasidėjo JAV lietuvių tautininkų vadų derybos su ALT vadovybe dėl tautininkų sugrįžimo į ALT, su sąlygomis: a) susijungti tautininkų organizacijoms ir b) atskirai nebevykdyti politinės veiklos. 1948–1949 m., praktiškai metus, vyko nelengvas tautinių organizacijų reorganizacijos darbas, kuris baigėsi bendru Seimu, vyku siu 1949 m. gegužės 21–22 d., kuomet buvo įkurta bendra tautininkų organizacija – Amerikos lietuvių tautinė sąjunga. Daugiausia nuveikė tautininkų lyderiai Antanas Olis, Pijus J. Žiūris, Juozas Bačiūnas, Kazys Karpis, Vincas Rastenis, Albinas S. Trečiokas, Juozas Ginkus ir kt. Tautininkų atstovai įėjo į ALT kaip ketvirtoji dalis šalia katalikų, socialistų ir sandariečių. ALTS pagal savo programą įsipareigojo plačiai vykdyti lietuvybės stiprinimo išeivijoje darbą, o ALT sudėtyje – dalyvauti Lietuvos laisvinimo veikloje. JAV lietuvių istorijoje šie klausimai giliau netyrinėti, nors šaltinių yra pakankamai. Esminiai žodžiai: JAV lietuviai tautininkai, Amerikos lietuvių taryba, Amerikos lietuvių tautinė sąjunga, Seimas, išeivija, Lietuvai vaduoti sąjunga, Niujorkas, Antanas A. Olis, Pijus J. Žiūris, Dirva, Vienybė. [Iš leidinio]
ENIn 1941, Lithuanian nationalists in the USA, having withdrawn from the common political organization of Lithuanian Americans, the American Lithuanian Council (ALC), began independent political activities in the struggle for Lithuania’s independence. They established their own organizations: in 1941, the Union for the Liberation of Lithuania, to which the American Friends of Lithuania was affiliated, in 1943, the American Lithuanian Nationalist Center, and in 1944, the American Lithuanian Mission. The nationalist movement weakened in 1946–1947, and the constant desire for unity in political activities among the Lithuanian diaspora in the USA and Europe compelled the nationalists to change their positions. In 1947, negotiations began between the leaders of the Lithuanian nationalists in the USA and the ALC leadership regarding the nationalists’ return to ALC, with conditions: a) the merging of nationalist organizations and b) the cessation of separate political activities. In 1948–1949, the reorganization of nationalist organizations took place over the course of almost a year, culminating in a joint Congress held on May 21–22, 1949, when a unified nationalist organization, the American Lithuanian National Union (ALNU), was established. Key contributions were made by nationalist leaders: Antanas Olis, Pijus J. Žiūris, Juozas Bačiūnas, Kazys Karpis, Vincas Rastenis, Albinas S. Trečiokas, Juozas Ginkus, and others. Nationalist representatives joined ALC as the fourth faction alongside Catholics, socialists, and moderates. The ALNU committed to broadly strengthening Lithuanian identity in the diaspora and, within ALC, participating in activities for the liberation of Lithuania. These issues have not yet been deeply studied in the history of Lithuanian Americans, despite there being ample sources.Keywords: Lithuanian nationalists in the USA, American Lithuanian Council, American Lithuanian National Union, Congress, diaspora, Union for the Liberation of Lithuania, New York, Antanas A. Olis, Pijus J. Žiūris, Dirva, Vienybė. [From the publication]