Visuomenė ir sovietų kariuomenė Lietuvoje 1939-1940 metais: politinis ir socialinis aspektai

LTStraipsnyje analizuojamas sovietų karinių įgulų, įkurdintų Lietuvoje 1939 m. spalio 10 d., Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartimi tiesioginis ir netiesioginis poveikis Lietuvos visuomenei 1939–1940 m. Teigiama, kad oficiali (vieša) ir neoficiali (privati) nuostata Raudonosios armijos bazių Lietuvoje klausimu buvo skirtinga. Giluminį suvokimą apie įgulų potencialią grėsmę valstybės suverenitetui neigė oficialūs Lietuvos vyriausybės pranešimai. Dėl šios ir kitų straipsnyje įvardytų aplinkybių didžioji Lietuvos gyventojų dalis sovietų karinių įgulų dislokavimo faktą Lietuvoje priėmė kaip nepageidaujamą, tačiau Lietuvos ir SSRS dvišalių santykių išdavos aplinkybę. Straipsnyje tiriamos formalaus ir neformalaus civilių gyventojų bendravimo ir santykių su sovietų karinėse įgulose dislokuotais kariais praktikos, kurios turėjo reikšmingų pasekmių visuomenei suvokiant 1940 m. birželį–liepą vykusius politinius procesus Lietuvoje. Esminiai žodžiai: 1939 m. Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, sovietų kariuomenės įgulos, Lietuvos vyriausybė, inteligentija, Lietuvos gyventojai. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the direct and indirect impact on Lithuanian society of the Soviet military garrisons established by the Mutual Assistance Treaty of 1939 with the USSR. It is written that the official (public) and unofficial (private) attitudes towards the presence of the Red Army bases in Lithuania were different. The deep perception of the garrisons’ potential threat to the sovereignty of the state was denied by official reports of the Lithuanian government. As a result of this and other circumstances mentioned in the article, the majority of the Lithuanian population accepted the fact of Soviet garrison deployment in Lithuania as an undesirable, but non-threatening circumstance resulting from the bilateral relations between Lithuania and the USSR. The article describes the practices of formal and informal communication and relations of the civilian population with the Soviet military garrisons, which had significant consequences for the public perception of the political processes of the summer of 1940 in Lithuania. Keywords: 1939 Lithuania-USSR Mutual Assistance Treaty, Soviet garrisons, Lithuanian government, intelligentsia, Lithuanian society. [From the publication]

• Lietuvos istorija. T. 10, d. 2, Nepriklausomybė (1918-1940 m.) / Eglė Bendikaitė, Algimantas Kasparavičius, Saulius Kaubrys, Regina Laukaitytė, Česlovas Laurinavičius, Dangiras Mačiulis, Vladas Sirutavičius, Vitalija Stravinskienė, Joachim Tauber, Gediminas Vaskela. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 637 p.
• Lietuvos kariuomenė sovietinės okupacijos išvakarėse / Vytautas Lesčius. Karo archyvas. 2010, 25, p. 249-365, 399-400.
• Lietuvos liaudies armijos reorganizavimo į 29-ąjį teritorinį Raudonosios armijos šaulių pulko istorija 1940-1941 m / Aleksandr Čapenko. Karo archyvas. 2007, 22, p. 353-363, 432.
• „Mažųjų kariuomenių“ galia ir paramilitarizmas : tarpukario Lietuvos avejis / Vytautas Jokubauskas. Klaipėda : Klaipėdos universitetas, 2014. 586 p.
• Okupacija ir aneksija : pirmoji sovietinė okupacija (1940-1941) / Algirdas Jakubčionis, Stasys Knezys, Arūnas Streikus ; [sudarė Arvydas Anušauskas]. Vilnius : Margi raštai, 2006. 567 p.
• Politikai su antpečiais: civilinės ir karinės valdžios sąveika tarpukario Lietuvoje / Kęstutis Kilinskas. Vilnius : Naujasis Židinys-Aidai, 2022. 323 p.
• Sovietų kariuomenė Lietuvoje 1939-1941 m / Gintautas Miknevičius. Genocidas ir rezistencija. 2021, 2 (50), p. 7-36.
• Sovietų kariuomenė Lietuvoje 1940–1941 metais : pirmųjų okupacijos aukų atminimui / Gintautas Miknevičius. Nepriklausomybės sąsiuviniai. 2020, 3, p. 13-22.