Pastabos apie antonimų struktūrą ir semantiką

LTAntonimai, – tai žodžių poros, turinčios priešingas reikšmes. Jie daugiausia reiškiami būdvardžiais, nusakančiais žmonių ypatybes, daiktų ir reiškinių savybes. Veiksmažodžiai paprastai žymi priešingas kryptis arba priešingą teigimą bei loginį nuoseklumą. Sintagminė, paradigminė ir pragmatinė priešybių analizė padeda suprasti esminius antonimų struktūros ir semantikos bruožus; juos ir norima aptarti šiame straipsnyje. Pagal struktūrą antonimai skirstomi į šakninius ir darybinius. Šakninių antonimų poras sudaro skirtingų šaknų žodžiai: būdvardžiai, daiktavardžiai, veiksmažodžiai, įvardžiai, prieveiksmiai, prielinksniai. Šakniniais antonimais laikytinos ir tokios antonimų poros, kurių vienas narys yra būdvardis, o kitas narys (pirmasis arba antrasis) atlieka būdvardžio funkciją. Darybiniai antonimai yra tos pačios šaknies žodžiai, kuriems priešingas reikšmes suteikia priešdėliai arba priesagos. Antonimų kontekstai paprastai reguliarūs. Antonimai jungiami poromis jungtukais, prieveiksmiais, įvardžiais. Antonimų poros nariai gali būti susikeitę vietomis priešybių atžvilgiu, t. y. teigiamasis narys eina po neigiamojo. Antrieji antonimų poros nariai neretai gali būti semantiškai artimi žodžiai – sinonimai. Semantiniu požiūriu nagrinėjant antonimus paaiškėja, kad jie tapačiomis vienodo tipo reikšmėmis, supriešinamomis pagal vieną esminį skiriamąjį požymį, leidžia išskirti teigiamus ir neigiamus komponentus. Vienas iš priešybės narių paprastai neigia kitą. Šis neigimas išryškėja tik semantiškai analizuojant, t. y. antonimus nagrinėjant kaip invariantinį reiškinį. Apibendrinant visus straipsnyje išdėstytus teiginius, išryškėja, kad antonimai, būdami susiję atitinkamais struktūriniais ryšiais, suformuoja tam tikrą sudėtingą leksikos priešybių sistemą.Reikšminiai žodžiai: Struktūra; Antonimai; Prefiksai; Structure; Antonyms; Prefix.

ENAntonyms are pairs of words that have opposite meanings. Most frequently they are expressed by adjectives that depict human features and peculiarities of things and phenomena. Verbs usually express opposite directions or contrary statements and logical consistency. Syntagmatic, paradigmatic and pragmatic analysis of opposites helps understand the essential features of the structure and semantics of antonyms, which are discussed in the article. According to the structure the are divided into root and derived antonyms. Pairs of root antonyms are formed by words with separate roots: adjectives, nouns, verbs, pronouns, prepositions and adverbs. Root antonyms are also such antonym pairs in which one of the members is an adjective, and the other member (the first or the second one) performs the function of the adjectives. Derived antonyms are words with the same root, which acquire opposite meanings with the help of prefixes or suffixes. Antonym contexts are usually regular. Antonyms are joined into pairs by conjunctions, adverbs or pronouns. The members of antonym pairs may change places in regard to oppositions, i.e., the positive member follows the negative one. Second members of antonym pairs quite often may be semantically close words – synonyms. The semantic analysis of antonyms shows that by identical meanings of one type that are opposed by one essential distinctive feature they allow discerning positive and negative components. One of the members of the opposition usually negates the other one. This negation becomes clear in the semantic analysis, i.e., the analysis of antonyms as an invariant phenomenon.