Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius ir Vilniaus humoras. Humoristinės tradicijos XIX amžiuje Vilniuje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTHumoro tradicijų pradžia Vilniuje siekia 1816 metų rugpjūtį. Tada buvo išleistas pirmasis laikraščio „Gatvės žinios” (lenk. „Wiadomości Brukowe”) numeris su paantrašte „Ant grindinio, tai yra Vilniaus gatvėse ir jo apylinkėse girdėtų ar vykstančių naujienų ir jvykių rinkinys”. Pirmąjį laikraščio numerį savo lėšomis išleido jo sumanytojas, Vilniaus universiteto bibliotekos darbuotojas Kazimieras Kontrimas. Skaitytojams patiko „Gatvės žinios”, atsirado turtingas aukotojas, dvarininkas, Trakų pavieto maršalka Kazimieras Stravinskis, sutikęs finansuoti leidinį. K. Stravinskio dėka gruodžio mėnesį išleisti du žurnalo numeriai įspūdingu trijų tūkstančių egzempliorių tiražu. Tai buvo pirmasis lenkų satyrinis laikraštėlis, leistas penkerius metus, iki 1822 m. rugpjūčio. Kazimieras Kontrimas buvo „Šubravcų” draugijos (1817 m. vasario 11 d.), t. y. „nenaudėlių klubo”, paramasonų organizacijos, jungiančios dvarininkus ir Vilniaus inteligentiją, kuriai gausiai atstovavo Vilniaus universiteto profesoriai, sumanytojas. „Šubravcų” draugijos nariai save vadino „sodalisais”, skirstėsi į miestiečius („urbanus”) ir kaimiečius („rustikanus”). Narių skaičius buvo apribotas iki 40 asmenų, jie atstovavo dviem kryptims - lietuviškajai (Kazimieras Kontrimas, pirmasis prezidentas Jokūbas Šimkevičius, mirė 1818 m.) ir lenkiškajai (Mykolas Balinskis, Andrius Sniadeckis, Leonas Borovskis). [Iš straipsnio, p. 179]