Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius apie Mateiką ir Chelmonskį

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Lenkų kalba / Polish

LTStanislovas Bohušas-Sestšencevičius (1869-1927) buvo susijęs su Vilniaus menine bendruomene. Čia jis pradėjo mokslus Piešimo mokykloje, juos tęsė Sankt Peterburgo Dailės akademijoje (1887-1894). Kelis kartus lankėsi Paryžiuje (1894, 1898-1899). Ilgam buvo pritapęs prie Lenkijos menininkų Miunchene, kur vadovaujamas Juzefo Brandto (Jozef Brandt) tobulino savo techniką. Vilniuje visam laikui apsigyveno menininkas 1907 metais, dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime. Stepono Batoro universiteto Dailės fakultete 1919-1920 mokslo metais vadovavo vakarinėms akto studijoms. Mokslo kursuose skaitė paskaitas, kurias vėliau publikavo. 1916 metais išleido Vilnius ir estetika bei Grožis ir menas. Pirmajame, pateikdamas Vilniaus architektūros raidą, akcentavo, jog būtina įsteigti estetikos komisiją, kurios nariai būtų menininkai ir architektai, [...]. Straipsnyje Grožis ir menas, kaip ir pavadinime, autorius nagrinėja dvi sąvokas. Stanislovui Bohušui-Sestšencevičiui nagrinėjant grožio sąvoką atsparos tašku tapo jo sąsajos su žmogaus vidinio gyvenimo sfera: „Grožis yra tik vienas: ir tai yra beribė, nepažinta žmogaus siela”. Vystydamas toliau šią mintį, jis teigė, kad grožis „yra svarbiausias mūsų egzistencijos pamatas, be kurio neįmanoma jokia kūryba”, vadinasi, „grožis kuria meną”. Todėl menininkų grožio pojūtis labiau išvystytas nei kitų žmonių. Nepaisant to, kiekvienas turėtų ieškoti grožio savo aplinkoje (namuose, drabužiuose ir pan.). [Iš straipsnio, p. 160]