LTPirmojo pasaulinio karo metai Bohusz-Siestrzeńcewicziaus kūryboje buvo produktyvūs. Tada jis sukūrė ir vieną stipriausių savo paveikslų Badas Vilniuje 1917. Tokiu pavadinimu jis pateko į Lietuvos dailės muziejų 1958 m. Vilniaus priemiesčių vaikai - tokiu pavadinimu dabar eksponuojamas Nacionalinėje galerijoje. Šiandien paveikslas priklauso Lietuvos dailės muziejaus aukso fondui. Tai mįslingas paveikslas: nėra aiški prasmė, neaišku, kodėl nepretenzingam žanriniam motyvui dailininkas pasirinko didžiulį virš 2x2 metrų formatą, taikomą užsakomiems reprezentaciniams portretams ar svarbiems programiniams kūriniams. Pamėginsiu pateikti savąją kūrinio interpretaciją. Paveikslas sudarytas iš peizažo ir portreto junginio. Jo veikėjai yra du: Vilniaus miesto vaizdas ir vaikai. Vilniaus vaizdų Bohusz- Siestrzeńcewiczius yra sukūręs nemažai, deja jie neišliko. Patį stipriausią jo Vilniaus peizažą savo rinkinyje turėjo grafas Antanas Tiškevičius. Jį 1907 m. padovanojo Vilniaus mokslo bičiulių draugijos muziejui Wileńskie Towarzystwo Przyjaciół Nauk. Darbas buvo reprodukuotas to meto lenkiškoje spaudoje. Tai nemažo formato tapybiškas, tamsokas, kamerinį Vilniaus kiemelį vaizduojantis paveikslas. Jis kabojo Draugijos paveikslų galerijoje tarpukariu. Dingo per Antrąjį pasaulinį karą. Visi dailininko peizažai fragmentiniai, kameriški, o paveiksle Badas Vilniuje vaizduojama plati Vilniaus panorama, pastatai nedetalizuoti, nors bažnyčių bokštai įžiūrimi. Dailininkas puikiai susitvarkė su iššūkiu perteikti miesto landšafto grožį, jo kalvų ir slėnių bangavimą. [Iš straipsnio, p. 124]