LTTolimųjų Rytų aksesuarų buvimas Europos menininkų paveiksluose gali būti siejamas su paviršutinišku susižavėjimu japonų meno egzotika. Spektaklio nuotaikai kurti naudojami japoniški atributai, jie traktuojami kaip egzotiškas priedas prie klasikinės europietiškos scenos. Tačiau lenkų tapyboje jie įgauna kitokį pobūdį. Taip yra todėl, kad Jaunosios Lenkijos mene tapyti natiurmortai iš esmės yra simboliniai. Juzefo Pankevičiaus (Józef Pankiewicz), Vladislovo Šlevinskio (Władysław Ślewiński), Leono Vyčulkovskio (Leon Wyczółkowski) ir Henriko Ščiglinskio (Henryk Szczygliński) paveiksluose svarbu ne tiek susižavėjimas japonišku menu, kiek studijos tylos ar salono anklavo perteikimas. Rytietiško elemento egzotika subtiliai pabrėžia šią tylą ir sukelia jausmą, išvedantį žiūrovą už paveikslo erdvės. [...] Bohušo-Sestšencevičiaus paveiksle "Geiša" japoniškas rekvizitas (modelio kimono ir japonų vėduoklė) - tai rytietiško stiliaus elementai, sukeliantys nostalgišką ir svajingą nuotaiką, o kartu pabrėžiantys modelio grožį. Tai moteriški rekvizitai. Būtent šioje plotmėje japonų menas europiečiams davė gražių geišų pavyzdžių, jų gausu Europos impresionizmo ir postimpresionizmo dailėje. Šį motyvą naudoja garsiausi dailininkai: Džeimsas Maknylas Vistleris (James McNeill Vistler), Klodas Monė (Claude Monet), Vincentas Van Gogas (Vincent van Gogh). XIX-XX amžių sandūros lenkų mene taip pat galime rasti daug japonių. [Iš straipsnio, p. 116]