LTPirmosios žinios apie Sestšencevičius Vilniuje siekia daugiau kaip du šimtus metų, laikus, kai Vilniaus vyskupo generaliniu administratoriumi buvo kunigas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius. Nuosavame dvarelyje Lukiškėse gyveno jo brolis Liudvikas. Trečiasis brolis, Janas Leonas, buvo Gardino teismo maršalka. Jo sūnus Stanislovas Sestšencevičius, kolegijos asesorius ir kavalierius, paaukojo pinigų kalvinų bažnyčios statybai Pylimo gatvėje. Tikriausiai tada jis nė nenumanė, kadjo palikuonys ilgam jsikurs Vilniuje. Liudvikas neturėjo palikuonių, tad jo turtą Kunoje, Purnuškėse, Nemenčinėlėje Vilniaus paviete paveldėjo reformatas Stanislovas Bohušas-Sestšencevičius, būsimojo tapytojo senelis. Neišlikusiame Nemenčinėlės dvare gimė: Konstancija Martina, Stanislovas, Kazimieras, Marija Filomena - Stanislovo ir Rachelės iš Mejerių vaikai. Apie jų likimą žinome nedaug. Marija Filomena iš Sestšencevičių su vyru Stanislovu Bogdanovičiumi [Stanisław Bohdanowicz] buvo daugelio brolėnų krikštatėviai. Jaunasis regentas Stanislovas su žmona Konstancija iš Volanų susilaukė vienuolikos vaikų, tačiau jam ne visada sekėsi ūkininkauti. Iš varžytinių buvo parduotas kilnojamas Stanislovo Sestšencevičiaus turtas. Vėliau parduotos žemės Nemenčinėlėje ir Purnuškėse. Vaikai užaugo, šeima atsisveikino su Nemenčinėle ir įsikūrė Vilniuje. [Iš straipsnio, p. 10]