Nuo sunaikinimo iki atkūrimo: du Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų nebūties šimtmečiai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTVilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai, klestėję Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių Žygimanto Senojo, Žygimanto Augusto ir Vazų valdymo laikais, nuo XVII a. vidurio patyrė nesėkmių ir negandų. 1655 m., maskoliams pirmą kartą įsiveržus į Vilnių, rūmai buvo išgrobstyti, nusiaubti, apgriauti, prarastas valdovų rezidencijos statusas. Nors ir planuota pastatą sutvarkyti, jis ilgą laiką stovėjo neremontuotas, apleistas, o XVIII a. antroje pusėje buvo apgyvendintas nuskurdusių bajorų, miestiečių ir kitų socialinių sluoksnių atstovų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorai ne kartą reikalavo rūmus suremontuoti ir jiems grąžinti valstybės centro vaidmenį. Tačiau reikalavimų nespėta įgyvendinti - XVIII a. pabaigoje Vilniaus pilys, o ypač Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai vėl patyrė skaudžius grėsmingos Rytų kaimynės smūgius, apie kuriuos byloja išlikę planai, dailės kūriniai, fotografijos ir kiti ikonografiniai šaltiniai. [Iš straipsnio, p. 64]

ENThe Vilnius Lower Castle Palace of the Grand Dukes of Lithuania, which flourished during the times of the grand dukes of Lithuania and kings of Poland Sigismund the Old, Sigismund Augustus and the Vasas, faced a series of misfortunes and disasters from the middle of the 17th century. In 1655, the first time the Muscovites seriously invaded Vilnius, the palace was looted, devastated and severely damaged, leading to the loss of its status as a residence fit for rulers. Even though there were plans to have the building rebuilt, it stood unrenovated and abandoned for a long time, while in the second half of the 18th century it was settled by impoverished petty nobles, townspeople and representatives from other social classes. The nobility of the Grand Duchy of Lithuania demanded the palace be renovated on numerous occasions, returning to it its role as the centre of the state. However, these demands were not realised in time-at the end of the 18th century, the Vilnius castles, and the Palace of the Grand Dukes of Lithuania in particular, again experienced a series of damaging blows from its threatening neighbour in the East, testimony of which lies in the surviving plans, artworks, photographs and other iconographic sources. [Extract, p. 64]

• Camera obscura : Lietuvos fotografijos istorija, 1839-1945 / Margarita Matulytė, Agnė Narušytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016. 765 p.
• Fotografija paveldo istorijoje: Vilniaus Aukštutinė pilis / Edita Povilaitytė-Leliugienė. Vaizdų tekstai - tekstų vaizdai / sudarytojos Lina Balaišytė, Erika Grigoravičienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. P. 135-165.
• Fotografuoti draudžiama: Vilniaus fotografų likimai 1863-iųjų sukilimo metu / Margarita Matulytė. Kultūrologija. 2002, t. 9, p. 173-188, 460-461.
• Imaginaciniai architektūros atvaizdai XIX a. II p.-XX a. I p. Lietuvos dailėje / Rūta Statulevičiutė-Kaučikienė. Meno istorija ir kritika. 2008, 4, p. 20-34.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Vilniuje sunykimas ir nugriovimas / Mečislovas Jučas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir jų atkūrimas Europinės patirties kontekste : tarptautinės mokslinės konferencijos medžiaga, 2006 m. spalio 11-12 d. / sudarytojai Vydas Dolinskas, Daiva Steponavičienė. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2009. P. 116-124.
• Pamirštas Vilnius. Iš Vilniaus pilių tyrinėjimų istorijos / Birutė Rūta Vitkauskienė. Lietuvos pilys. 2008, 3 (2007), p. 6-23.
• Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės / Ingrida Tamošiūnienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012. kn.
• Vilniaus aukštutinės pilies rūmų ikonografija : nuo dokumentinio fiksavimo iki vizijų / Edita Povilaitytė. Lietuvos pilys. 2010, 5 (2009), p. 83-103.
• Vilniaus miesto planai / sudarytoja Birutė Rūta Vitkauskienė ; rengė Ingrida Tamošiūnienė, Birutė Rūta Vitkauskienė, Aušrinė Žilevičiūtė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2016. 430 p.