LTNuo XIX a. antros pusės JAV ėmė apsigyventi vis daugiau lietuvių. Juos vienijo kalba, papročiai ir kiti tautiniai ryšiai. Tokiu būdu susidarė lietuvių kolonijos. Pirmosios susitelkė Pensilvanijoje, kur daug tautiečių dirbo anglies kasyklose. Šenandoa mieste įsikūrė didžiausia lietuvių bendruomenė, ji tapo pirmąja lietuvių išeivių sostine, lietuvių vadinta Šenadorium. Miestuose lietuviai dirbo skerdyklose, metalo apdirbimo įmonėse, audyklose, siuvyklose; kūrė smulkias įmones (parduotuves, smukles, vaistines ir pan.). Lietuviai greitai pastebėjo, kad vieni kitiems reikalingi nedarbo, ligos, nelaimės atveju, todėl ėmė steigti savitarpio pagalbos bei šalpos draugijas. Pavadindavo jas šventųjų, Lietuvos valdovų ar veikėjų vardais. Pastebėjo, kad juos sieja ir religija, tad ėmė kurti religines draugijas, kurios savo ruožtu rūpinosi lietuviškų parapijų steigimu. Prie daugiau nei 130 parapijų, o ir nepriklausomai nuo jų, viena po kitos ėmė steigtis įvairios lietuviškos visuomeninės, kultūrinės bei švietėjiškos draugijos, lietuviškos mokyklos, bibliotekos, knygynai, buvo leidžiami laikraščiai, kalendoriai, kūrėsi chorai, teatro rateliai. Pirmoji lietuviška Šv. Kazimiero draugija buvo įkurta Niujorke. Organizuotam tautiniam JAV lietuvių gyvenimui lemiamą įtaką turėjo aušrininko dr. Jono Šliūpo ir kunigo Aleksandro Burbos veikla. Pastarasis 1885 m. Pitstone (PA) įsteigė pirmąją lietuvišką Šv. Kazimiero parapiją. Siekiant aktyvesnės tautinės veiklos, kilo mintis visus lietuvius suburti į vieną draugiją. [Iš straipsnio, p. 21]
ENMore and more Lithuanians started to settle in the United States from the second half of the 19th century. They were united by a common language, customs and other national bonds. This communality led to the formation of Lithuanian colonies. The first ones formed in Pennsylvania where many Lithuanian nationals worked in the coal mines. The largest Lithuanian community formed in Shenandoah, becoming the first Lithuanian diaspora capital, known by Lithuanians as Šenadorium. Lithuanians worked in the abattoirs, metal processing plants, weaving houses and sewing factories in the cities; they established small businesses (stores, bars, pharmacies, etc.). Lithuanians soon noticed that they were mutually reliant on one another in the event of unemployment, illness and accidents, and so they started founding mutual aid and charity societies. These were named after saints, Lithuanian rulers and activists. They also noticed that another common factor was religion, and so they started forming religious societies, which in turn saw to the establishment of Lithuanian parishes. Alongside the more than 130 parishes, and also independent of them, various Lithuanian social, cultural and educational societies started forming one after another, including Lithuanian schools, libraries, book stores, newspapers and calendars were released, choirs and theatre troupes assembled. The first Lithuanian Society of St Casimir was founded in New York. The activities of Aušrininkas Dr Jonas Šliūpas and the priest Fr Aleksandras Burba played a fateful role in Lithuanian's lives in America. The latter established the first Lithuanian St Casimir's parish in Pittston (PA) in 1885. In order to encourage greater involvement in national activities, the idea arose to gather Lithuanians into one association. [Extract, p. 28]