Socialinė kritika tarpukario lietuvių literatūroje
LT1918 m. Lietuvai atkūrus valstybingumą ligi tol literatūrai deleguota funkcija mobilizuoti tautinę bendruomenę, formuoti jos kolektyvinį identitetą, priminti šlovingą tautos praeitį ir brėžti jos ateities kelius palaipsniui nebeteko ankstesnės svarbos. Tautos dainių epocha ėjo į pabaigą, nauja politinė ir socialinė tikrovė reikalavo naujo rašytojo vaidmens. Nemaža dalis tarpukario literatų atsigręžė į savo meto Lietuvos visuomenės problemas. Kaip ir XX a. pabaigoje, kai dalis Lietuvos gyventojų piktinosi „ne už tokią Lietuvą kovoję“, tarpukariu būta nemenko nusivylimo persitvarkančios visuomenės trūkumais: augančia socialine atskirtimi, netolygia ekonomine miesto ir kaimo raida, valdininkų savivale, korupcija ir kt. Šis nusivylimas bei nerimas dėl savo krašto ir visuomenės ateities ryškus ano meto rašytojų kūriniuose. [Iš straipsnio, p. 120]
- Kazys Boruta / parengė Dalia Striogaitė ; bibliografiją sudarė Eglė Borutaitė-Makariūnienė, Irena Blažienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 234 p.
- Keletas istorijų apie komunistinio pogrindžio dailininkus / Gabrielė Radzevičiūtė. Ribos ir paraštės: socialinė kritika tarpukario Lietuvoje / sudarytojai: Norbertas Černiauskas, Gabrielė Radzevičiūtė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, 2022. P. 147-158.
- Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje / Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. 290 p.
- Lyčių stereotipų paneigimas Liūnės Janušytės romane "Korektūros klaida" / Žydronė Kolevinskienė. Žmogus ir žodis. 2006, 2, p. 62-68.
- Miestiškojo romano proveržis : sociologiniu žvilgsniu / Vaiva Račiūnaitė. Darbai ir dienos. 2003, t. 36, p. 91-106.
- Parašyta moterų / Viktorija Daujotytė. Vilnius : Alma littera, 2001. 853 p.
- Tarpukario Lietuvos prozos modernėjimas : Nelė Mazalaitė, Kazys Jankauskas / Gabija Bankauskaitė-Sereikienė. Respectus philologicus. 2008, Nr. 13 (18A), p. 16-28.
