Ribinės visuomenės portretas Lietuvos tarpukario dailėje
LTXX a. 3-4 dešimtmečiais iškilusios ir brendusios jaunosios dailininkų kartos žvilgsnis vis labiau krypo į visuomenės sociokultūrinius kasdienio gyvenimo aspektus ir kultūrinio tapatumo paieškas. Šiuos pokyčius Lietuvos meniniame gyvenime sąlygojo ne tik kultūros modernėjimo procesai, bet ir ekonominės, politinės bei sociokultūrinės permainos, su kuriomis teko susidurti jaunai Lietuvos valstybei. Daugelio jaunosios kartos dailininkų opozicines nuotaikas ir nusivylimą kurstė sunkios gyvenimo ir profesinio tobulėjimo sąlygos, skirtingų dailininkų kartų konfliktai, visuomenėje bei valstybėje dominavęs konservatyvus ir pragmatiškas požiūris į kultūrą bei jos politiką. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki 1926 m. nebuvo jokios valdžios institucijos, kuri rūpintųsi kultūros ir meno politika. Įsitvirtinus Antano Smetonos autoritariniam režimui kultūros ir meno reikalus buvo pavesta tvarkyti Švietimo ministerijai, tad dėl kompetentingų specialistų trūkumo ir menko šios srities prioritetizavimo menas dažnai atsidurdavo paskutinėje vietoje tarp kitų valstybės reikalų. Kita vertus, po valstybės perversmo menas patyrė stipresnę institucionalizaciją — oficialioje reprezentacinėje erdvėje jam daugiausia buvo priskiriama valstybės ir tautininkų ideologijos reprezentacinė funkcija. Tarpukariu Lietuvos oficialiosios dailės kanonas buvo konstruojamas remiantis XIX a. pab.-XX a. pr. susiformavusio romantinio tautinio atgimimo idealais. Oficialus menas tautos kolektyvinėje sąmonėje turėjo žadinti patriotines nuotaikas ir skleisti valstybės propaguoto lietuvio piliečio tapatybės idėją. Daugeliui dailininkų toks požiūris į meną ir jo vaidmenį visuomenėje atrodė pernelyg utilitaristiškas ar „pasenęs“, ribojantis kūrybinę saviraišką, menkinantis profesinio tobulėjimo ir sklaidos galimybes. [Iš straipsnio, p. 54]
- Abortų problema Lietuvoje 1919–1940 metais: tarp teisės ir moralės / Miglė Mataitytė. Kauno istorijos metraštis. 2019, 17, p. 179-195.
- Camera obscura : Lietuvos fotografijos istorija, 1839-1945 / Margarita Matulytė, Agnė Narušytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2016. 765 p.
- Kai "tos moterys" pasitraukė iš "Nuodėmių gatvės"... Lakoniškas post scriptum J. K. Belecko bestseleriui / Modestas Kuodys. Kauno istorijos metraštis. 2014, 14, p. 175-192.
- Kauno Žaliakalnio vakarinės dalies architektūrinė ir urbanistinė raida tarpukariu (1918-1940 m.) / Paulius Tautvydas Laurinaitis. Kauno istorijos metraštis. 2013, 13, p. 239-258.
